Pastebėta, kad 2025 m. vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. Siekiant stebėti rūšiavimo situaciją regione, buvo įvestas indeksas, parodantis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurios turėtų būti išrūšiuotos, vienas gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
Indeksas taikomas trims atliekų rūšims: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų rodiklių duomenys kiekvieną metų ketvirtį apibendrinami pažangos indeksu, kuris leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčius ir dedamas pastangas. Aukščiausias pažangos indekso įvertinimas – 10 balų, todėl kuo rodiklis didesnis, tuo didesnės gyventojų pastangos rūšiuoti, lyginant su ankstesniais laikotarpiais.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2024 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
2024 m. ruduo
2025 m. žiema
2025 m. pavasaris
2025 m. vasara
Dar vienas džiugus pokytis – pakuočių atliekų dalies sumažėjimas antrą laikotarpį iš eilės.
Maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose pagaliau sumažėjo du laikotarpius iš eilės, o pasiektas rezultatas – vienas iš geriausių per visą stebėjimo laikotarpį.
Dar vienas džiugus pokytis – pakuočių atliekų dalies sumažėjimas antrą laikotarpį iš eilės.
Deja, tekstilės atliekų rūšiavimas pradeda badyti akis – nuo 2023 metų vasaros rodiklis nuolatos mažėjo, tačiau jau trečią laikotarpį iš eilės stebimos prastėjančios rodiklio reikšmės.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
