Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
Jau trečią laikotarpį iš eilės pakuočių atliekų rodiklis viršijo 110 kg. Analogišką pakuočių atliekų rodiklių reikšmių laikotarpį paskutinį kartą stebėjome besibaigiant 2018 metams – deja, per paskutinius pora metų situacija iš esmės nepasikeitė. Vėl turime prašyti gyventojus atkreipti dėmesį į tinkamą atliekų rūšiavimą, o pakuočių importuotojų ir gamintojų organizacijų prašytume imtis aktyvesnių veiksmų.
2021 m. pavasario laikotarpiu vienas regiono gyventojas išmetė 59,9 kg maisto atliekų – tai šiek tiek daugiau nei praėjusį laikotarpį. Tikėkimės, kad išmetamų maisto atliekų ateityje vis mažės. Tuo pačiu norėtume atkreipti gyventojų dėmesį, kad žaliosios atliekos (lapai, nupjauta žolė ir pan.) neturėtų būti išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – šias atliekas reikėtų perduoti į žaliųjų atliekų tvarkymu užsiimančias įmones, pvz. žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.
Jau trečią laikotarpį iš eilės pakuočių atliekų rodiklis viršijo 110 kg. Analogišką pakuočių atliekų rodiklių reikšmių laikotarpį paskutinį kartą stebėjome besibaigiant 2018 metams – deja, per paskutinius pora metų situacija iš esmės nepasikeitė. Vėl turime prašyti gyventojus atkreipti dėmesį į tinkamą atliekų rūšiavimą, o pakuočių importuotojų ir gamintojų organizacijų prašytume imtis aktyvesnių veiksmų.
2021 m. pavasarį kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis išmetamų tekstilės atliekų kiekis išliko panašus kaip ir žiemos laikotarpiu. Raginame gyventojus išnaudoti esamą tekstilės atliekų surinkimo infrastruktūrą ir atliekas palikti tam skirtose specialiose vietose (konteineriuose).
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
