Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2020 m. vasarą pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose, lyginant su pavasario laikotarpiu, ūgtelėjo – nuo 96,7 kg iki 102,0 kg. Ir nors dabartinis rezultatas peržiūrint visas stebėjimo laikotarpiu užfiksuotas reikšmes nėra prastas, tačiau norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad reikėtų aktyviau naudotis pakuočių atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis (konteineriais, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kitais surinkimo taškais ir pan.)
Galime pasidžiaugti, kad pasiektas geriausias maisto atliekų atskyrimo rodiklis per visą vertinimo laikotarpį – vienas regiono gyventojas išmetė tik 67,7 kg maisto atliekų. Tuo pačiu reikia pažymėti, kad rodiklio reikšmė nėra atsitiktinė, išmetamų maisto atliekų kiekis nuosekliai mažėja: lyginant su praėjusių metų vasara išmetamų maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo 16 %.
2020 m. vasarą pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose, lyginant su pavasario laikotarpiu, ūgtelėjo – nuo 96,7 kg iki 102,0 kg. Ir nors dabartinis rezultatas peržiūrint visas stebėjimo laikotarpiu užfiksuotas reikšmes nėra prastas, tačiau norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad reikėtų aktyviau naudotis pakuočių atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis (konteineriais, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kitais surinkimo taškais ir pan.)
2020 m. vasarą šiek tiek sumažėjo kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis išmetamų tekstilės atliekų – vienas regiono gyventojas išmetė 22,8 kg tekstilės atliekų. Deja, bet tekstilės atliekų dalis mišriose komunalinėse atliekose vis didėja ir lyginant su praėjusių metų vasara padidėjo 25 %. Labai prašome gyventojų išnaudoti esamą tekstilės atliekų surinkimo infrastruktūrą (pvz. specialūs konteineriai, parduotuvių tinklai, priimantys tekstilės atliekas) bei įvertinti savo vartojimo įpročius ir realius poreikius.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
