Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
Pakuočių atliekų atveju užfiksuotas dar vienas išskirtinis rezultatas. Deja, džiaugtis nėra kuo – pakuočių atliekų kiekis nuolatos auga ir 2022 m. pavasarį pasiekta 129,3 kg reikšmė. Tikimės, kad planuojami pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pokyčiai ateityje leis pagerinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos komponentų veiklą, tačiau raginame ir gyventojus bei įmones nepamiršti atliekų rūšiavimo.
Maisto atliekų mažėja ir 2022 m. pavasarį užfiksuotas geriausias rezultatas per visą stebėjimo laikotarpį – vienas regiono gyventojas išmetė 44,5 kg maisto atliekų. Lyginant su prasčiausiu rezultatu (80,5 kg) maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo 45%.
Pakuočių atliekų atveju užfiksuotas dar vienas išskirtinis rezultatas. Deja, džiaugtis nėra kuo – pakuočių atliekų kiekis nuolatos auga ir 2022 m. pavasarį pasiekta 129,3 kg reikšmė. Tikimės, kad planuojami pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pokyčiai ateityje leis pagerinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos komponentų veiklą, tačiau raginame ir gyventojus bei įmones nepamiršti atliekų rūšiavimo.
2022 m. pavasaris pasižymi išskirtinių rezultatų gausa – buvo pagerintas ir tekstilės atliekų rodiklis – vienas regiono gyventojas išmetė 12,4 kg atliekų. Lyginant su prasčiausiu rezultatu (24,3 kg) tekstilės atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo 49 %.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.