Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2020 m. rudenį pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose, lyginant su vasaros laikotarpiu, vėl ūgtelėjo – iki 112,3 kg. 2019-2020 m. buvo laikotarpių, kurių metu pakuočių atliekų kiekis neviršydavo 100 kg, tačiau, deja, negalime pasidžiaugti šių atliekų surinkimo pažanga. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad reikėtų aktyviau naudotis pakuočių atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis (konteineriais, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kitais surinkimo taškais ir pan.), tuo pačiu laukiame ir pakuočių importuotojų organizacijų aktyvesnių veiksmų.
2020 m. rudenį vėl pagerintas maisto atliekų atskyrimo rodiklis per visą vertinimo laikotarpį – vienas regiono gyventojas išmetė tik 61,0 kg maisto atliekų. Palyginimui 2019 m. rudens laikotarpiu šis rodiklis siekė net 80,2 kg ir nuosekliai mažėja:
2020 m. rudenį pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose, lyginant su vasaros laikotarpiu, vėl ūgtelėjo – iki 112,3 kg. 2019-2020 m. buvo laikotarpių, kurių metu pakuočių atliekų kiekis neviršydavo 100 kg, tačiau, deja, negalime pasidžiaugti šių atliekų surinkimo pažanga. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad reikėtų aktyviau naudotis pakuočių atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis (konteineriais, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kitais surinkimo taškais ir pan.), tuo pačiu laukiame ir pakuočių importuotojų organizacijų aktyvesnių veiksmų.
2020 m. rudenį vėl šiek tiek sumažėjo kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis išmetamų tekstilės atliekų – vienas regiono gyventojas išmetė 19,8 kg tekstilės atliekų. Vertinant atskirų savivaldybių rezultatus, galime pastebėti tekstilės atliekų mažėjimą ten, kur įdiegti atskiro tekstilės atliekų surinkimo konteineriai. Labai prašome gyventojų išnaudoti esamą tekstilės atliekų surinkimo infrastruktūrą bei įvertinti savo vartojimo įpročius ir realius poreikius.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
