Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
Situacija pakuočių atliekų surinkime nepasikeitė – pakuočių atliekų kiekis vėl ūgtelėjo, vėl atnaujintas „rekordas“. Regiono gyventojas išmetė 129,5 kg pakuočių atliekų. Deja, tendencijos neguodžiančios ir pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose nuolatos didėja.
Atėjusi vasara privertė mus atsipalaiduoti – išmetamose atliekose išaugo biologiškai skaidžių atliekų kiekis. Nepamirškime, kad atliekas rūšiuoti reikia visada ir atkreipkime dėmesį į kitus galimus atliekų tvarkymo būdus, pvz. dalį išmetamų maisto atliekų galima kompostuoti.
Situacija pakuočių atliekų surinkime nepasikeitė – pakuočių atliekų kiekis vėl ūgtelėjo, vėl atnaujintas „rekordas“. Regiono gyventojas išmetė 129,5 kg pakuočių atliekų. Deja, tendencijos neguodžiančios ir pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose nuolatos didėja.
Lieka pasidžiaugti tik tekstilės atliekų rodikliu, kuris, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo 3 % ir tokia mažėjimo tendencija tęsiasi nuo 2020 m. pavasario.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
