Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo didesnės gyventojų pastangos rūšiuoti, lyginant su praėjusiais laikotarpiais.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
2024 m. ruduo
Pakuočių atliekų rūšiavimas vis prastėja ir tai tęsiasi jau ilgiau nei metus – paskutinį kartą didesnė nei 100 kg reikšmė fiksuota 2023 metų pavasarį. Nors iki absoliučiai blogiausios ketvirčio reikšmės dar toli, tačiau tendencijos neramina. Teisingai rūšiuodami pakuočių ir antrinių žaliavų atliekas, mažinate mišrių komunalinių atliekų kiekį.
Maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo, deja, tai vienintelis džiuginantis rodiklis, likusių dviejų atliekų srautų neigiami rezultatai sumažino bendrą indekso reikšmę.
Pakuočių atliekų rūšiavimas vis prastėja ir tai tęsiasi jau ilgiau nei metus – paskutinį kartą didesnė nei 100 kg reikšmė fiksuota 2023 metų pavasarį. Nors iki absoliučiai blogiausios ketvirčio reikšmės dar toli, tačiau tendencijos neramina. Teisingai rūšiuodami pakuočių ir antrinių žaliavų atliekas, mažinate mišrių komunalinių atliekų kiekį.
Tekstilės atliekų atskyrimas nedžiugina – antrą ketvirtį iš eilės tekstilės dalis mišriose komunalinėse atliekose ūgtelėjo. Nepamirškite paieškoti specialių tekstilės atliekoms skirtų konteinerių.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
