Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
Pakuočių atliekų atskyrimo rodiklis po dviejų geresnių ketvirčių prastesnis – pakuočių kiekis išmetamose atliekose nuo 96,6 kg ūgtelėjo iki 107,2 kg. Nors dabartinis rodiklis ir mažesnis nei prieš metus (2019 m. žiemą jis siekė108,7 kg, o 2019 m. pavasarį net 116,6 kg), tačiau neigiamas pakuočių atskyrimo pokytis turėjo įtakos ir bendro atliekų tvarkymo indekso sumažėjimui. Tuo pačiu vėl turime pabrėžti, kad atliekas rūšiuoti turėtume nuolatos.
Pasiektas vienas iš geriausių maisto atliekų atskyrimo rodiklių stebimuoju laikotarpiu – vienas regiono gyventojas išmetė 74 kg maisto atliekų. Pažymėtina, kad ir praėjusių metų žiemą buvo pasiektas panašus rezultatas (73,7 kg). Gyventojams siūlytume ir kitais laikotarpiais pabandyti atkartoti maisto atliekų prevencijos priemones, kurios, panašu, puikiai veikia šaltuoju metu laiku.
Pakuočių atliekų atskyrimo rodiklis po dviejų geresnių ketvirčių prastesnis – pakuočių kiekis išmetamose atliekose nuo 96,6 kg ūgtelėjo iki 107,2 kg. Nors dabartinis rodiklis ir mažesnis nei prieš metus (2019 m. žiemą jis siekė108,7 kg, o 2019 m. pavasarį net 116,6 kg), tačiau neigiamas pakuočių atskyrimo pokytis turėjo įtakos ir bendro atliekų tvarkymo indekso sumažėjimui. Tuo pačiu vėl turime pabrėžti, kad atliekas rūšiuoti turėtume nuolatos.
Tekstilės atliekų kiekis, deja, vis didėja – vertinamu laikotarpiu atliekų kiekis išaugo iki 21,4 kg. Norėtume gyventojus paskatinti ieškoti naujų galimybių šių atliekų surinkimui ir perdavimui, pvz. pasinaudoti naujai įrengtais tekstilės atliekų konteineriais Vilniaus m.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
