Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
Situacija pakuočių atliekų surinkimo sektoriuje bloga, vėl pasiekta nauja blogiausia reikšmė – 135,8 kg. Lyginant su absoliučiai geriausiu stebėjimų metu užfiksuotu rodikliu, rodiklis išaugo beveik 29%. Deja, bet pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose nuo 2020 m. pavasario nuolatos auga.
Išmetamų maisto atliekų kiekis, lyginant su vasaros laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo. Turbūt reikėtų pasidžiaugti, kad blogiausi lūkesčiai – t. y. nepertraukiamas išmetamų maisto atliekų augimas, nepasiteisino.
Situacija pakuočių atliekų surinkimo sektoriuje bloga, vėl pasiekta nauja blogiausia reikšmė – 135,8 kg. Lyginant su absoliučiai geriausiu stebėjimų metu užfiksuotu rodikliu, rodiklis išaugo beveik 29%. Deja, bet pakuočių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose nuo 2020 m. pavasario nuolatos auga.
Lieka pasidžiaugti tik tekstilės atliekų rodikliu, kuris, nors ir neženkliai, tačiau sumažėjo. Žmonės sugebėjo atrasti ir kitų nereikalingų tekstilės, avalynės, galanterijos gaminių panaudojimo būdų arba teisingai tokiomis atliekomis atsikratyti.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.