Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
Pastaruosius metus augęs pakuočių atliekų kiekis žiemos laikotarpiu sumažėjo ir siekė 118,9 kg. Panaši reikšmė buvo užfiksuota tik 2021 metais, tikėkimės, kad gyventojų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo kokybė išties pagerėjo ir ateityje stebėsime gerėjančią situaciją.
36% padidėjęs maisto atliekų kiekis nustebino – 64,4 kg yra didžiausia rodiklio reikšmė nuo 2020 m. vasaros, kuomet buvo užfiksuoti 67,7 kg. Viliamės, kad gyventojų pademonstruoti gebėjimai ir įgūdžiai per žiemą neišnyko ir toks staigus maisto atliekų kiekio augimas ateityje nepasikartos.
Pastaruosius metus augęs pakuočių atliekų kiekis žiemos laikotarpiu sumažėjo ir siekė 118,9 kg. Panaši reikšmė buvo užfiksuota tik 2021 metais, tikėkimės, kad gyventojų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo kokybė išties pagerėjo ir ateityje stebėsime gerėjančią situaciją.
Tekstilės atliekų, aptinkamų mišriose komunalinėse atliekose, kiekis stabilizavosi – per paskutinius keturis laikotarpius rodiklio reikšmė svyruoja apie 12 kg. Gyventojų prašytume nepamiršti naudotis atskiromis tekstilės atliekų surinkimo sistemomis, atiduoti tinkamus naudoti tekstilės gaminius į daiktų dalijimosi aikšteles ar skirti juos labdarai.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.