Netinkamai rūšiuotų pakuočių atliekų kiekio augimo tendencija išliko – rodiklis išaugo iki 114,8 kg. Deja, pakuočių atliekų tvarkymo sistemos veikla nėra stabili. Prašytume gyventojus ne tik atsakingai atskirti pakuočių atliekas, bet ir informuoti atsakingas įstaigas, įmones apie pakuočių atliekų surinkimo sistemos būklę ir reikiamus pokyčius.
Per metų laikotarpį iki 2022 m. žiemos vienas regiono gyventojas išmetė 57,0 kg maisto atliekų. Tai geriausias rezultatas per keturis pastaruosius tyrimo laikotarpius. Tikėkimės, kad artimiausiais laikotarpiais šis rodiklis išliks mažesnis nei 60 kg riba ir bus pakartoti, arba gal net ir pagerinti prieš metus buvę rezultatai (58,2 ir 59,9 kg).
Netinkamai rūšiuotų pakuočių atliekų kiekio augimo tendencija išliko – rodiklis išaugo iki 114,8 kg. Deja, pakuočių atliekų tvarkymo sistemos veikla nėra stabili. Prašytume gyventojus ne tik atsakingai atskirti pakuočių atliekas, bet ir informuoti atsakingas įstaigas, įmones apie pakuočių atliekų surinkimo sistemos būklę ir reikiamus pokyčius.
Tekstilės atliekų surinkimas irgi gerėja, pasiektas antras geriausias rezultatas per stebimą laikotarpį – rodiklio reikšmė siekia 14,9 kg. Kaip ir maisto atliekų atveju, tekstilės atliekų dalis mišriose komunalinėse atliekos nuosekliai mažėja, kas žymi atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
