Pakuočių atliekų rodiklis tuo tarpu trečią laikotarpį iš eilės mažėja – nors iki absoliučiai geriausių užfiksuotų rezultatų, pasiektų 2019 metais, dar reikėtų pasitempti. Prašytume gyventojų naudotis esamomis atliekų rūšiavimo galimybėmis ir, kiek įmanoma, stengtis vengti nereikalingų ir nebūtinų pakuočių.
2021 m. vasaros laikotarpiu vienas regiono gyventojas išmetė 63,5 kg maisto atliekų – tai didžiausia reikšmė per pastaruosius metus. Lyginant su praėjusių metų vasara, stebimas rodiklio reikšmės sumažėjimas (2020 m. jis siekė67,7 kg), tačiau neramina augimo tendencijos stebimos trečią laikotarpį iš eilės. Gyventojų prašytume atidžiau planuoti savo pirkinius, įvertinti savo poreikius, tuomet ir išmetamo maisto kiekis irgi sumažėtų.
Pakuočių atliekų rodiklis tuo tarpu trečią laikotarpį iš eilės mažėja – nors iki absoliučiai geriausių užfiksuotų rezultatų, pasiektų 2019 metais, dar reikėtų pasitempti. Prašytume gyventojų naudotis esamomis atliekų rūšiavimo galimybėmis ir, kiek įmanoma, stengtis vengti nereikalingų ir nebūtinų pakuočių.
Nudžiugino ir tekstilės atliekų surinkimas – tekstilės atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose nuosekliai mažėja. Kaip ir kitų atliekų srautų atveju, prašytume nepamiršti tekstilės atliekų tinkamo atsikratymo – ieškoti specialių konteinerių, naudotis prekybos vietų teikiamomis galimybėmis atiduoti nereikalingus rūbus ir pan.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
