Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
Pakuočių atliekų kiekis vėl sumažėjo ir smagu, kad šios mažėjimo tendencijos tęsiasi trečią laikotarpį iš eilės.
Indekso reikšmė 2023 m. vasaros laikotarpiui – 7.0. nors pasiekti geri pakuočių atliekų ir tekstilės atliekų rūšiavimo rezultatai, tačiau neramina vis prastėjantys maisto atliekų atskyrimo rodikliai.
Maisto atliekų kiekis vėl auga – panašūs kiekiai buvo fiksuoti dar 2020 m. žiemą. Tikėkimės, kad nuo naujų metų įsibėgėsiantis maisto atliekų surinkimas prisidės prie situacijos pagerėjimo.
Pakuočių atliekų kiekis vėl sumažėjo ir smagu, kad šios mažėjimo tendencijos tęsiasi trečią laikotarpį iš eilės.
Tekstilės atliekų kiekis vėl smuktelėjo ir pasiekė 2022 m. fiksuotas reikšmes. Kaip ir visuomet, raginame gyventojus tęsti atliekų rūšiavimą ir naudotis jiems pasiekiama atliekų tvarkymo infrastruktūra.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
