Rūšiavimo indeksai

Kas yra indeksas?

Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.

Nustebino pakuočių atliekų sumažėjimas – panašius skaičius regėjome tik 2020 m. pavasarį. Kaip ir maisto atliekų atveju teks luktelėti, kad įvertintume pokyčių kryptį.  

Maisto atliekos

64.0 kg išmesta
Nors pavasario periodą tradiciškai stebime išaugusį maisto atliekų kiekį, tačiau neramina, kad antrą ketvirtį iš eilės rezultatas išliko beveik nepakitęs. Tikėkimės, kad maisto atliekų kiekis vasaros laikotarpį, kaip jau įprasta, sumažės.

Pakuočių atliekos

101.1 kg išmesta
Nustebino pakuočių atliekų sumažėjimas – panašius skaičius regėjome tik 2020 m. pavasarį. Kaip ir maisto atliekų atveju teks luktelėti, kad įvertintume pokyčių kryptį.  

Tekstilės atliekos

14.3 kg išmesta
Tekstilės atliekų, aptinkamų mišriose komunalinėse atliekose, kiekis ūgtelėjo – spėjame, kad tam įtakos turėjo ir pavasarinė spintų peržiūra. Tikėsimės, kad spintoje vienų nereikalingų rūbų nepakeis kiti rūbai ir aksesuarai, kuriais netrukus vėl reikės atsikratyti.

Įdomūs faktai

Reikia 15 metų

Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.

Perdirbimas - ne naujiena

Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.

Apjuostų planetą

Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.

Mažiau resursų

Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.