Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
Pakuočių atliekų atskyrimo rodiklis gerėja antrą ketvirtį iš eilės ir šiuo metu bendras nagrinėjamo laikotarpio rezultatas (pakuočių atliekų kiekis išmetamose atliekose) sumažėjo nuo 99,4 kg iki 96,6 kg. Norime tikėti, kad ir toliau regione matysime teigiamas pakuočių atliekų mažėjimo tendencijas.
Maisto atliekų atskyrimas vis dar išlieka iššūkiu regionui – per paskutinį vertinamą laikotarpį (2019 m. ruduo) išmetamų maisto atliekų kiekis nežymiai mažėjo ir vienas regiono gyventojas išmetė 80,2 kg maisto atliekų. Maisto atliekos sudaro didelę mišrių komunalinių atliekų dalį, tačiau šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad šio atliekų srauto susidarymą gyventojai gali mažinti keisdami ir savo vartojimo įpročius.
Pakuočių atliekų atskyrimo rodiklis gerėja antrą ketvirtį iš eilės ir šiuo metu bendras nagrinėjamo laikotarpio rezultatas (pakuočių atliekų kiekis išmetamose atliekose) sumažėjo nuo 99,4 kg iki 96,6 kg. Norime tikėti, kad ir toliau regione matysime teigiamas pakuočių atliekų mažėjimo tendencijas.
Tekstilės atliekų kiekis vėl pamažu auga – vertinamu laikotarpiu atliekų kiekis išaugo 6 %. Ir nors prieš metus buvusi maksimali rodiklio reikšmė (22,5 kg) dar nepasiekta, tačiau, rekomenduojame gyventojams vertinti galimybes perduoti dalį turimų nenaudojamų tekstilės gaminių tolimesniam panaudojimui ir, kaip maisto atliekų atveju, savo vartojimo įpročių pokyčius.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.