Pastebėta, kad 2025 m. vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. Siekiant stebėti rūšiavimo situaciją regione, buvo įvestas indeksas, parodantis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurios turėtų būti išrūšiuotos, vienas gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
Indeksas taikomas trims atliekų rūšims: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų rodiklių duomenys kiekvieną metų ketvirtį apibendrinami pažangos indeksu, kuris leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčius ir dedamas pastangas. Aukščiausias pažangos indekso įvertinimas – 10 balų, todėl kuo rodiklis didesnis, tuo didesnės gyventojų pastangos rūšiuoti, lyginant su ankstesniais laikotarpiais.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2024 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
2024 m. ruduo
2025 m. žiema
2025 m. pavasaris
2025 m. vasara
Pakuočių atliekų kiekis, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, ūgtelėjo, tačiau tai antras geriausias rezultatas per stebėjimo istoriją.
Indekso reikšmė 2023 m. rudens laikotarpiui – 7.0. Rekordų metas tęsiasi
Maisto atliekų kiekis sumažėjo – tikėtina, kad prie to prisidėjo ir nuo 2024 m. pradžios beveik visame regione pradėtas maisto atliekų surinkimas.
Pakuočių atliekų kiekis, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, ūgtelėjo, tačiau tai antras geriausias rezultatas per stebėjimo istoriją.
Jau eilinį kartą pagerintas tekstilės atliekų rodiklis – peržengta simbolinė 10 kg riba.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
