Pastebėta, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kilogramus mišrių komunalinių atliekų. Norint stebėti rūšiavimo situaciją regione, įvestas indeksas – rodiklis, žymintis, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Indeksuojamos trys atliekų rūšys: maisto, pakuočių ir tekstilės. Šių trijų indeksų duomenis apibendrina pažangos indeksas, kuriuo įvertinami gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčiai ir pastangos jų siekiant. Aukščiausias pažangos indekso balas – dešimtukas, tad kuo aukštesnis skaičius, tuo geriau gyventojams sekasi rūšiuoti.
2019 m. ruduo
2020 m. žiema
2020 m. pavasaris
2020 m. vasara
2020 m. ruduo
2021 m. žiema
2021 m. pavasaris
2021 m. vasara
2021 m. ruduo
2022 m. žiema
2022 m. pavasaris
2022 m. vasara
2022 m. ruduo
2023 m. žiema
2023 m. pavasaris
2023 m. vasara
2023 m. ruduo
2023 m. žiema
2024 m. pavasaris
2024 m. vasara
Pakuočių atliekų kiekis išliko panašus kaip ir praėjusiu laikotarpiu. Vasara turbūt nesinori galvoti apie atliekų rūšiavimą, tačiau tik nuolatinis rūšiavimo įpročių palaikymas sudarys prielaidas geresnių rezultatų pasiekimui.
Pastebimai sumažėjo maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose. Gyventojus raginame išnaudoti maisto atliekoms skirtas surinkimo priemones – oranžinius maišelius, kurie jau pasirodė ir prekybos tinklų parduotuvėse.
Pakuočių atliekų kiekis išliko panašus kaip ir praėjusiu laikotarpiu. Vasara turbūt nesinori galvoti apie atliekų rūšiavimą, tačiau tik nuolatinis rūšiavimo įpročių palaikymas sudarys prielaidas geresnių rezultatų pasiekimui.
Nustebino tekstilės atliekų dalis – pastaraisiais metais kiekvieną laikotarpį stebėdavome vis mažesnį tekstilės kiekį, tačiau šįkart šių atliekų aptikta jau daugiau. Nepamirškite paieškoti specialių tekstilės atliekoms skirtų konteinerių.
Tam, kad pagamintume 700 pirkinių maišelių, reikia 15 metų senumo medžio. Tam, kad neeikvotume Žemės resursų, į parduotuvę neškimės savo maišelį.
Perdirbimas žmonėms pažįstamas jau tūkstančius metų – senovės civilizacijos išlydavo seno metalo dirbinius, tokius kaip peiliai, kardai ar kitus metalinius daiktus ir gamindavo monetas arba kitokius naujus gaminius.
Jeigu išrikiuotume visus kasmet pasaulyje išmetamus plastikinius vandens buteliukus, Žemės planetą galėtume apjuosti keturis kartus.
Tam, kad pagamintume perdirbtą popierių, o ne visiškai naują, reikia 64 proc. mažiau energijos ir 58 proc. mažiau vandens.
