Šių metų sausio pabaigoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network) pristatyta Europos darnaus vystymosi ataskaita atskleidė sukrečiančius duomenis. Nepaisant iš pažiūros ambicingos Europos Sąjungos tvarumo politikos, šioje srityje jai iš tiesų sekasi nekaip – įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus ES nedaro pažangos arba apskritai atsilieka, o europinių tvarumo politikos priemonių praktinis poveikis tiek pačioje ES, tiek tarptautiniu mastu yra gana ribotas.

Ataskaita atskleidžia ne tik sulėtėjusią ES ir valstybių narių – tarp jų ir Lietuvos – pažangą siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų, bet ir kelia tam tikrų abejonių dėl pastarojo meto ES pastangų žengti žaliojo kurso keliu. Visa tai verčia kelti klausimą, ar ambicingos ES tvarumo politikos iniciatyvos nėra viso labo deklaratyvūs „popieriuje“ išdėstyti pareiškimai.

Nepaisant to, jog tarptautiniu mastu ES save pozicionuoja kaip žaliųjų iniciatyvų lyderę bei patikimą partnerę Globaliems Pietums, JT ataskaitos duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl bloko bei gebėjimo būti sektinu pavyzdžiu, skatinančiu perimti gerąsias tvarumo praktikas globalioje arenoje.

Darnaus vystymosi tikslai ir vystomasis bendradarbiavimas

17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama įgalinti išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimą sprendžiant fundamentalios svarbos globalias problemas, buvo suformuluoti dar 2015 m. JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 metams. Šiuo universaliu dokumentu pasaulio valstybės kolektyviai įsipareigojo mažinti nelygybę, naikinti įvairių formų skurdą ir spręsti kitas svarbias socialines problemas, tuo pat metu skatinant tvarų ekonomikos augimą bei kovojant su klimato krize. JT darnaus vystymosi tikslai apima platų politikos sričių spektrą ir yra suskirstyti į 169 smulkesnes užduotis, kurias numatyta įgyvendinti iki 2030 metų.

Dėl savo, kaip žaliųjų iniciatyvų lyderės statuso tarptautinėje arenoje, ES dažnai laikoma ir pagrindine globalios darnaus vystymosi darbotvarkės formuotoja. Siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, ES kartu su valstybėmis narėmis išlieka didžiausia oficialios paramos vystymuisi donore pasaulyje, kurios dalis 2022 ir 2023 metais sudarė 42 proc. šios paramos, nuo 2021 metų gruodžio ES taip pat įgyvendina į tvarias klimato ir energetikos, transporto, sveikatos apsaugos, švietimo bei kitų sričių infrastruktūros investicijas nukreiptą „Global Gateway“ strategiją ir kt.

Vis dėlto, tiek darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą analizuojantys dokumentai, tiek pastarojo meto vystomojo bendradarbiavimo praktika demonstruoja, jog šis lyderės statusas yra greičiau sąlyginis – ES gan dažnai į partnerystės su Globaliais Pietumis įsipareigojimus yra linkusi žvelgti per pragmatinės politikos prizmę. Daugelis besivystančių šalių laikosi pozicijos, jog ekonomiškai išsivystę Vakarai – įskaitant ir ES – nepateisina jų lūkesčių dėl paramos kovai su klimato krize, o taip pat kritikuoja išsivysčiusias šalis dėl teisingumo stokos, neadekvačių finansinių priemonių, lėtai vykdomų investicijų ir kt. Visa tai į ES gebėjimą būti patikima partnere darnaus vystymosi srityje verčia žvelgti gana rezervuotai.

Sulėtėjusi pažanga ir iššūkiai

Europos darnaus vystymosi ataskaitoje pateikiamas nepriklausomas kiekybinis ES, jos narių ir partnerių pažangos, siekiant darnaus vystymosi tikslų, vertinimas. Ataskaitoje analizuojamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas 41 Europos šalyje, įskaitant valstybes nares, kandidatės statusą turinčias šalis, o taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis ir Jungtinę Karalystę. Šeštajame ataskaitos leidime pateikiami duomenys – sukrečiantys, o jos rezultatai atskleidžia bendrą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo progreso sulėtėjimą visoje ES.

2020-23 metų laikotarpiu pažangos tempas, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, ES buvo daugiau nei du kartus lėtesnis nei 2016–19 metais. Ataskaitoje taip pat akcentuojami besitęsiantys iššūkiai aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos srityje, visų pirma, susiję su maisto sauga, dirvožemio tvarumu ir kt. Tai savo ruožtu demonstruoja išaugusią neigiamą netvaraus ūkininkavimo įtaką aplinkai, ES nuo žaliojo kurso vis labiau krypstant link žemės ūkio sektoriaus interesų.

Prastai ataskaitoje atrodo ir Lietuvos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Nors bendras progresas, įgyvendinant šiuos tikslus, šalyje vertinamas kaip vidutinis, Lietuva susiduria su rimtais iššūkiais įperkamos ir švarios energijos, atsakingos gamybos bei vartojimo ir klimato srityse. Ypač didelį susirūpinimą kelia šildymo sektoriaus ir energetinio skurdo problemos, per lėtai mažėjančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, didelė tarša, miškų naikinimas. Dalis šių problemų atspindi ilgalaikes nacionalinės politikos tendencijas prioritetą teikti ekonominiams interesams, aplinką traktuojant viso labo kaip resursų gavybos sistemą. Be kita ko, Lietuva taip pat patiria stagnaciją sveiko ir saugaus maisto, švietimo kokybės ir lygybės užtikrinimo srityse.

Vietoje darnaus vystymosi – savanaudiški ekonominiai interesai

Apskritai galima teigti, kad tarp ES darnaus vystymosi tikslų ir praktinio jų įgyvendinimo egzistuoja ryškus kontrastas – Europos darnaus vystymosi ataskaita aiškiai parodo, jog pažanga stagnuoja, o kai kuriose srityse netgi vyksta tam tikras regresas. Ataskaitos rezultatai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl ES gebėjimo būti sektinu pavyzdžiu, skatinančiu perimti gerąsias tvarumo praktikas globalioje arenoje. Ligšiolinė praktika demonstruoja, jog, nepaisant vystomojo bendradarbiavimo paramos Globaliems Pietums, ES prekybos, žemės ūkio, aplinkos ir kitų sričių politika šalyse partnerėse neretai veda prie dar didesnio skurdo, taršos bei išteklių eikvojimo.

ES vystomojo bendradarbiavimo strategijos, tokios kaip „Global Gateway“, iš esmės nėra pakankamai ambicingos, o jų įgyvendinimas, vietoje darnaus vystymosi skatinimo šalyse partnerėse, neretai koncentruojasi į pačios ES ekonominius interesus. Praeitų metų spalį nevyriausybinių organizacijų koalicijų „Counter Balance“, „Eurodad“ ir „Oxfam“ pristatytoje ataskaitoje pažymima, jog „Global Gateway“ strategija ne tik orientuojasi į savanaudiškus ES geopolitinius ir komercinius interesus, bet ir kelia riziką padidinti Globaliųjų Pietų skolų naštą, daro neigiamą įtaką aplinkai bei žmogaus teisėms ir verčia abejoti pačios strategijos įgyvendinimo skaidrumu.

Atsižvelgiant į tai, tenka konstatuoti, jog, nepaisant ambicingų politinių ir finansinių įsipareigojimų vystomajam bendradarbiavimui bei iš to kylančiai visuotinai paplitusiai nuostatai apie ES lyderystę globalioje darnaus vystymosi darbotvarkėje, blokas vis dar nesugeba užtikrinti nuoseklaus ir efektyvaus bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis. Toks neveiksnumas kenkia ne tik ES įvaizdžiui tarptautinėje arenoje, bet ir daro neigiamą poveikį jos galimybėms įtakoti globalius darnaus vystymosi procesus. Siekdama tapti sektinu gerosios praktikos pavyzdžiu darnaus vystymosi srityje, ES turėtų peržiūrėti savo vystomojo bendradarbiavimo strategiją bei daugiau dėmesio skirti besivystančių šalių prioritetams.

Informacija parengta pagal užsienio spaudą.

Europos darnaus vystymosi ataskaita (anglų kalba).

Šaltinis – Klimato reporteriai