Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa.

Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos dalis. Į Paryžiaus susitarimą Ameriką grąžino prezidentu tapęs Joe Bidenas, tačiau po sugrįžimo į valdžią D. Trumpas šį destruktyvų žingsnį pakartojo jau pirmą savo prezidentavimo dieną, 2025-ųjų sausį. Jis ketina pasitraukti ir iš Bendrosios klimato kaitos konvencijos, kuri sudaro globalaus klimato kaitos prevencijos režimo pagrindą. Pastaroji konvencija, priminsime, įsigaliojo dar 1994-aisiais ir šiuo metu jungia beveik 200 šalių.

Naujausia D. Trumpo kalba JT Generalinėje Asamblėjoje eilinį kartą buvo pilna tikrovės neatitinkančių ir net melagingų teiginių, įskaitant pagyras sau bei kaltinimus visiems kitiems. Kliuvo ir pačioms Jungtinėms Tautoms. Ypač daug dėmesio JAV prezidentas šį kartą skyrė klimato kaitai.

Tiksliau – jos neigimui.

Tokie D. Trumpo „benefisai“, greičiausiai, jau nieko nebestebina, tačiau ironija slypi tame, jog pastarasis jo pasirodymas įvyko vos diena prieš naujiems klimato tikslams skirtą JT viršūnių susitikimą, ir likus mažiau nei dviem mėnesiams iki 30-ojo JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių viršūnių susitikimo Brazilijoje.

Kadangi melai sklinda laisvai, o tiesos kelias neretai vingiuotas, verta pasigilinti į D. Trumpo kalbą Generalinėje Asamblėjoje ir paanalizuoti galingiausios pasaulio valstybės lyderio tiesiai iš JT tribūnos skleidžiamas melagienas. Neabejotinai, jo žodžiai suteikė naujos energijos pasaulinei klimato kaitos neigėjų miniai.

Mitas Nr. 1. Klimato kaita yra didžiausia kada nors pasaulyje įvykdyta apgavystė. Visos JT ir daugelio kitų institucijų bei organizacijų prognozės buvo klaidingos.

Netiesa. Karščio rekordai patvirtina, kad Žemė šyla, o šiltėjimo ryšys su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija atmosferoje yra įrodytas.

Nors ankstyvosios prognozės skyrėsi dar nebuvo tokios drąsios, dabar jau plačiu moksliniu sutarimu pripažįstama, jog klimato krizė vyksta, o jos poveikis stiprėja. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ šių metų liepą įvertino kaip trečią karščiausią liepą temperatūrų matavimo istorijoje po 2024 ir 2023 metų liepos mėnesių. Pasaulio meteorologijos tarnyba bei JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) skelbė, kad 2024-ieji vėl buvo patys karščiausi stebėjimų istorijoje.

Dėl klimato kaitos daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų iki smarkių audrų bei potvynių, kurių poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau kuris laikas akivaizdus. Vilčių, jog ši tendencija pasikeis, beveik nėra, kol pasaulio valstybės nebus pasiryžusios atsisakyti iškastinio kuro ar bent jau reikšmingai sumažinti jo vartojimą.

Mitas Nr. 2. Niekada nevartokite žodžio „anglis“, vartokite tik žodžius „švari, graži anglis“. Anglies pėdsakas yra apgaulė, kurią sukūrė žmonės su blogais ketinimais.

Netiesa. Deginant anglį išsiskiria dideli anglies dioksido kiekiai – tai viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių Žemės perkaitimą.

Mažėjant saulės ir vėjo energijos kainoms, anglis praranda ekonominį konkurencingumą, o dėl ypatingai destruktyvaus neigiamo poveikio klimatui ir žmonių sveikatai ji dažnai laikoma praeities kuru. Vis dėlto, per pastaruosius tris dešimtmečius anglies suvartojimas pasaulyje padvigubėjo. Taip yra todėl, kad išaugo anglies paklausa Kinijoje, kur jas deginant elektrinėse gaminama elektra. Kinai sunaudoja net trečdalį visos pasaulyje iškasamos anglies. Kita vertus, daugumoje išsivysčiusių šalių anglies paklausa piką pasiekė jau prieš kelerius metus ir yra linkusi mažėti.

Anglies pėdsako matavimas yra moksliškai pagrįstas procesas, leidžiantis kiekybiškai įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Panašu, kad skleisdamas savo mintis JAV prezidentas ignoruoja net bazines chemijos mokslo žinias.

Mitas Nr. 3. Atsinaujinantys energijos ištekliai yra pokštas, jie – per brangūs ir nepatikimi, o be masinių subsidijų šių technologijų plėtoti apskritai nebūtų galima.

Netiesa. Yra kaip tik priešingai: šimtus milijardų kasmet siekiančiomis subsidijomis mėgaujasi iškastinio kuro, o ne atsinaujinančių išteklių, verslas.

Atsinaujinantys energijos ištekliai šiuo metu sudaro daugiau nei 50 proc. globalios elektros energijos gamybos pajėgumų ir yra toliau sparčiai diegiami dėl nuolatinio technologinio tobulėjimo bei integracijos į elektros tinklus. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, daugeliu atvejų švariosios energetikos technologijos jau dabar yra konkurencingesnės, lyginant su tradiciniais iškastinio kuro ištekliais, tokiais kaip anglis, gamtinės dujos ar nafta, be to – atsinaujinančių išteklių elektros energijos kainos yra stabilesnės nei iškastinio kuro.

Remiantis Tarptautinės atsinaujinančių išteklių energijos agentūros 2024 metų duomenimis, net 91 proc. naujų atsinaujinančių išteklių energijos jėgainių (pagal galią) tiekiama energija buvo pigesnė už energiją iš naujai įrengtų jėgainių, kurios rėmėsi iškastiniu kuru.

Priešingai negu bando įteigti D. Trumpas, globalioje energetikos sistemoje vis dar smarkiai subsidijuojamas iškastinis kuras, o tai apsunkina investicijas į atsinaujinančių išteklių energetiką. TEA duomenimis, 2023 metais iškastinio kuro subsidijos globaliu mastu siekė net 620 mlrd. JAV dolerių (531 mlrd. eurų). Tai net aštuonis kartus daugiau nei 70 mlrd. JAV dolerių (60 mlrd. eurų), skirtų atsinaujinančių išteklių energetikos investicijoms remti.

Mitas Nr. 4. Dėl žaliosios energetikos darbotvarkės Europa atsidūrė ant susinaikinimo ribos.

Netiesa. Europos perėjimas prie žaliosios energetikos teikia tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą Europos Sąjungos verslui ir vartotojams.

Viena iš Žaliojo kurso priemonių – ES komunikatas „REPowerEU“ – buvo nutaikyta į iki šiol neregėto masto energijos (išteklių) kainų krizės valdymą, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad ateityje panašios kaip 2021-2022 m. krizės ne tik nepasikartotų, bet ir nekiltų apskritai.

Komunikatas numato priemones, reikalingas užtikrinti energijos išteklių pasiūlos saugumą, stabilias energijos (išteklių) kainas ir tvarią energetikos sistemą. Būtent dėl „REPowerEU“ numatytų bendrų europinių veiksmų įperkamesnei energijai ir saugesnei energetikai užtikrinti su krize buvo susidorota, išvengiant rimtesnių problemų, tokių kaip staigūs elektros tiekimo nutrūkimai (angl. blackouts). Jei Žaliasis kursas būtų pradėtas įgyvendinti anksčiau, energetikos krizės greičiausiai būtų apskritai pavykę išvengti.

Pernai taip pat patvirtinta ES elektros rinkos reforma, kuria siekiama, kad elektros kainos būtų mažiau priklausomos nuo brangaus iškastinio kuro kainų, apsaugant vartotojus nuo kainų šuolių, o tuo pat metu skatinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.

Mitas Nr. 5. Kinija savo pagamintas vėjo elektrines siunčia visam pasauliui, bet pati jų beveik nenaudoja – ji naudoja anglį, dujas ir beveik viską, tik ne vėją.

Netiesa. Pakanka paprasčiausiai patikrinti statistiką: Kinija gamina elektros iš vėjo daugiau, negu bet kuri kita pasaulio valstybė.

Taip, iškastinis kuras vis dar sudaro reikšmingą dalį Kinijos energijos balanse, tačiau remiantis naujausiais TEA duomenimis, pagal instaliuotus vėjo energijos pajėgumus ji pirmauja pasaulyje. Ironiška, kad per 2017-23 metų laikotarpį atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų Kinijoje instaliuota net penkis (!) kartus daugiau negu JAV ir keturis kartus daugiau negu ES.

Ši Azijos šalis pirmauja ne tik pagal vėjo energijos (gamybos) apimtis, bet ir švariųjų technologijų bei inovacijų srityje. Štai neseniai Kinijoje išbandyta ore sklandanti krepšinio aikštės dydžio 17 MW galios vėjo turbina.

Kinijos gamintojai taip pat užima didelę dalį globalioje vėjo energijos technologijų rinkoje – praėjusiais metais kiniškų vėjo turbinų gamintojai toliau didino šią rinkos dalį, daugiausia dėl spartaus augimo pačios Kinijos vidaus rinkoje.

Remiantis Pasaulinės vėjo energetikos tarybos duomenimis, pirmą kartą pasaulyje keturi didžiausi vėjo turbinų tiekėjai buvo iš Kinijos, o didžiausiųjų penketuką „uždarė“ Danijos kompanija „Vestas“. 2024 metais iš penkiolikos didžiausių pasaulio vėjo turbinų tiekėjų dešimt buvo iš Kinijos, ir net 94 proc. jų produkcijos buvo realizuota vidaus rinkoje.

***

D. Trumpo „perliukai“:

„Energetika yra dar viena sritis, kurioje Jungtinės Valstijos dabar klesti kaip niekada anksčiau. Mes atsisakome klaidingai vadinamų atsinaujinančiųjų išteklių. Beje, jie – pokštas. Jie neveikia. Jie per brangūs.“

„[Vėjo energija] Tai pati brangiausia kada nors sugalvota energija. O juk energija turėtų generuoti pajamas, o ne nuostolius. Vėjo jėgainės nuostolingos, todėl vyriausybės turi jas subsidijuoti. Be milžiniškų subsidijų jos negali išsilaikyti.“

„… naujoji [Vokietijos] vadovybė atėjo ir grįžo prie to, kas buvo – prie iškastinio kuro ir prie branduolinės energijos, kuri dabar yra saugi ir ją galima tinkamai naudoti. Jie grįžo prie buvusio modelio, atidarė daug įvairių elektrinių, energijos gamybos įrenginių, ir jiems sekasi. Aš duodu Vokietijai daug kreditų už tai. Jie pasakė: tai, kas vyksta, yra katastrofa. Jie buvo perėję prie žaliosios energetikos. O „visa žalia“ reiškia „visiškas bankrotas“.

„Anglies pėdsakas – tai apgaulė, sugalvota piktų žmonių, kurie eina visiško sunaikinimo keliu.“

„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Daugiau apie projektą čia.

Šaltinis – Vartotojų aljansas