Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą dėl ilgalaikės žemės ūkio ir maisto vizijos. Jame pateikiamos gairės, kuriomis vadovaudamasi Europos Sąjunga (ES) sieks, kad visos politikos kryptys atitiktų šią viziją.

Pagrindiniai nustatyti iššūkiai – senėjanti ūkininkaujanti visuomenė (tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų), finansinis nestabilumas ir struktūriniai pokyčiai, dėl kurių neseniai kilo ūkininkų protestai. Spręsdama šias problemas, ES siekia stiprinti pasitikėjimą ir dialogą visoje vertės grandinėje, aktyviau bendrauti su ūkininkais ir užtikrinti deramą žemės ūkio bendruomenių gyvenimo lygį.

Pagrindinis vizijos ramstis – būsima bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), kuri bus paprastesnė, tikslingesnė ir palankesnė ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, jauniesiems ir naujiesiems ūkininkams bei mišriems ūkiams. Lankstumas leis ūkininkams pritaikyti praktiką pagal savo poreikius, o būsima Bioekonomikos strategija (2025 m.) leis ES tapti pasaulinės bioekonomikos rinkos lydere.

Žemės ūkio sektoriui trūksta daug lėšų, o jaunieji ūkininkai ir moterys susiduria su didžiausiais sunkumais gaunant paskolas. Šiai problemai spręsti ES 2025 m. parengs Kartų atsinaujinimo strategiją.

Tarptautiniu mastu ES išlieka didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoja, kurios prekybos perteklius 2023 m. siekė 70 mlrd. eurų. Tačiau didelė priklausomybė nuo importuojamų baltymų kelia pavojų, todėl ES sieks stiprinti pasaulinius standartus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Atsparumas klimato kaitai yra prioritetas, o tikslinės BŽŪP priemonės ir investicijos skirtos tvariai praktikai remti, ypač gyvulininkystės sektoriuje. Tvarumo standartų supaprastinimas ir biurokratinės naštos mažinimas padės ūkininkams ir kartu sumažins „ekologinio plovimo“ riziką.

Vandens trūkumas ir nepalankūs klimato kaitos nulemti meteorologiniai reiškiniai kelia vis didesnį susirūpinimą, ypač Pietų Europoje. Geresnis maistingųjų medžiagų valdymas ir žiedinės ekonomikos praktika yra svarbiausi veiksniai sprendžiant šiuos iššūkius.

EK planuoja kasmet rengti maisto dialogą su maisto sistemos suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, gamintojus ir valdžios institucijas, kad visuomenės lūkesčiai būtų suderinti su žemės ūkio praktika.

Papildomi prioritetai – maisto atliekų mažinimas, parama kaimo ekonomikai ir skaitmeninės integracijos bei ryšio kaimo vietovėse stiprinimas.

Žemės ūkio vizijoje akcentuojamos inovacijos, tvarumas ir sąžiningos ekonominės sąlygos, kad būtų užtikrintas jos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atsparumas ir pasaulinė lyderystė.

Vizijos tekstas yra čia.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija