Pasiruošimas po Naujųjų lankyti sporto klubą ar bėgioti dažnai susijęs su naujų sportinių drabužių bei aksesuarų įsigijimu – tikime, kad tai užtikrins mūsų motyvaciją judėjimui bei padės išlaikyti pažadą sau „sportuosiu“. Deja, pastebėta, kad žmonės neretai savo naujamečius pažadus apleidžia dar iki vasario vidurio, o bėgimo treneris Egidijus Adomkaitis tikina, kad nauja apranga su pasiryžimu sportuoti – nesusijusi.

Jau ne vienerius metus dirbdamas bėgimo treneriu E. Adomkaitis pastebi, kad susidomėjimas bėgimu, pasiruošimu maratonui ar trumpesnėms distancijoms padidėja iškart po šventinio laikotarpio. Anot trenerio, pradžioje entuziazmo netrūksta, bet žiemai įgaunant pagreitį, maždaug apie vasarį, ne retam pradeda stigti motyvacijos tęsti naujametinius pažadus. Kai kuriems užsidegimas bėgti taip ir nebegrįžta, kai kuriems – grįžta su atėjusiu pavasariu.

Norint pradėti bėgioti naujų rūbų nereikia

Pasidomėjus, ar nauja sportinė apranga prisideda prie motyvacijos sportuoti, E. Adomkaitis nurodo, kad iš pradžių nauja apranga, batai ar laikrodis gali turėti tam įtakos, nes norisi viską išbandyti, pasižiūrėti, kaip atrodys nauji drabužiai ant kūno, tačiau ilgainiui supratus, kad reikės ne tik gražiai atrodyti, o ir kantriai treniruotis, dažnu atveju nauji rūbai nebeturi tokios pridėtinės vertės.

„Vienareikšmiškai – norint pradėti bėgioti naujų rūbų nereikia. Galima bėgti praktiškai su bet kokiais sportiniais rūbais – ne rūbai bėga. Vis dėlto, renkantis drabužius bėgimui ar intensyvesniam sportui iš jau turimų savo spintoje, patarčiau atkreipti dėmesį į medžiagas, ypač bėgiojantiems žiemą – jei drabužių medžiagos ne sintetinės, o medvilninės, bėgimo metu prakaitas nėra garinamas ir padidėja tikimybė peršalti. O tai prie motyvacijos tikrai neprisideda.“

Medvilninius drabužius dėvėti E. Adomkaitis pataria po treniruočių – po bėgimo lauke šaltuoju metų laiku medvilniniai rūbai puikiai padeda sušilti. Be to, nauji aksesuarai, tokie kaip išmanus laikrodis, pradėjusiems sportuoti taip pat nėra būtini – juk svarbiausia – judėti. Todėl nereikėtų skubėti jų iškart įsigyti.

„Vis dėlto, jei kurį laiką pabėgiojus pajaučiama, kad bėgimas jums tinkama sporto šaka, tada gali prireikti ir gerų batelių, ir aksesuarų. Prioritetą skirčiau kokybiškai sportinei avalynei – bateliai turi jums tikti ir saugoti jūsų kojas. Antras svarbus dalykas – laikrodis su širdies darbą matuojančiu diržu – tik su laikrodžiu matysite tiksliai, ar bėgate reikiamu intensyvumu, ar tikrai treniruojatės, o ne alinate organizmą ir taip ilgainiui didinate tikimybę dingti motyvacijai judėti. Patogūs rūbai taip pat svarbūs, tačiau šiame sąraše juos dėčiau į paskutinę vietą“, – sako bėgimo treneris E. Adomkaitis.

Kur dėti jau susidėvėjusius drabužius?

Jei savo spintoje visgi turite sportavimui jau nebetinkamų drabužių, su jais atsisveikinti reikėtų laikantis tekstilės atliekų rūšiavimo rekomendacijų, kad ji galėtų būti panaudota antrą kartą rūšiavimo centruose skiriant ją labdarai, ar bent kažkiek perdirbama. Išmetamos tekstilės kiekiai šokiruoja – remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020-aisiais Europos Sąjungoje (ES) susidarė beveik 7 mln. tonų tekstilės atliekų – apie 16 kilogramų vienam europiečiui. Iš jų 4,4 kilogramai buvo surinkti atskirai pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o likę 11,6 kilogramo vienam gyventojui atsidūrė mišriose buitinėse atliekose.

„Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pokyčiai, kurie turėtų padėti sumažinti šį skaičių, nes į tekstilės atliekų konteinerius bus galima mesti ne tik pakartotiniam naudojimui tinkamus drabužius, avalynę ir tekstilę, kaip kad buvo iki šiol, bet ir tą, kuri jau nebetinkama dėvėti. Savivaldybės bus įpareigotos užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje, miestelyje ar kaime būtų bent vienas tekstilės atliekų surinkimo konteineris 1000 gyventojų. Gamintojams taip pat įvestas atsakomybės principas, apimantis ne tik gaminių dizainą ir medžiagų pasirinkimą, bet ir jų ilgaamžiškumą bei paprastesnį jų tvarkymą – sako įmonės „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus vadovė Rita Kapčinskienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad visą į konteinerius išmetamą tekstilę ir toliau reikėtų dėti į sandarius maišelius, tekstilė turi būti neužteršta tepalais ar kitais chemikalais, batų raištelius, jei tokie yra, surišti kartu, kad batai nepasimestų rūšiavimo metu. Papildomai į tekstilės konteinerius galima mesti rankines, diržus, užuolaidas, patalynę ir minkštus žaislus.

Geriausias sprendimas – saikingas vartojimas

Europos klimato pakto ambasadorė, nemokamos žiedinės drabužių mainytuvių-atiduotuvių platformos „Giver Tag“ įkūrėja ir Tvarumo akademijos ambasadorė Karolina Barišauskienė sako, kad vis dėlto tekstilės konteineris turėtų būti paskutinė vieta, kurioje nugula nebedžiuginantys drabužiai – tuo pačiu ir aptartoji sportinė apranga ar avalynė. Iš tiesų, šiuo metu pasaulyje į naujus drabužius perdirbama tik apie 1 proc. susidarančių tekstilės atliekų, kadangi vis dar trūksta išvystytų tekstilės perdirbimo technologijų. Todėl, pirmiausia, kiekvienas galime pasistengti seniems drabužiams surasti naują spintą – parduoti ar atiduoti tam, kas tokią tekstilę panaudotų pakartotinai.

„Dėl sudėtingo tekstilės perdirbimo, pakartotinis drabužių panaudojimas kol kas išlieka tvariausiu ir ekonomiškai efektyviausiu būdu, prisidedančiu prie vartojimo mažinimo ir tekstilės atliekų kiekio mažinimo, kartu tausojant gamtinius išteklius, pavyzdžiui, vandenį. Tokios iniciatyvos, kaip drabužių mainai, edukacijos apie jų priežiūrą bei saikingą vartojimą, padeda formuoti atsakingesnę, mažiau vartotojišką visuomenę, taip pat mažina greitosios mados įtaką, kuri dažnai prisideda prie perteklinio vartojimo ir išteklių švaistymo“, – teigia pašnekovė.

Anot K. Barišauskienės, tyrimai rodo, kad lietuviai per metus naujiems drabužiams vidutiniškai išleidžia apie 720 eurų per metus, tačiau dėvi tik apie 20 proc. visų naujai įsigytų drabužių. Todėl, prieš perkant naujus drabužius, vertėtų įvertinti jų kokybę bei apsvarstyti, ar mums jų tikrai reikia. Ekspertė pabrėžia, kad kol kas pats tvariausias drabužis yra tas, kuris jau kabo mūsų spintoje.

Šaltinis – Ekonovus