Metų pavyzdys 2023

Lietuvos jūrų muziejus

NAUJAS REABILITACIJOS CENTRAS – NUKENTĖJUSIEMS JŪRŲ GYVŪNAMS GELBĖTI

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias ir itin ambicingas Lietuvos jūrų muziejaus projektas.

Šiame centre slaugomi ir gydomi nuo žmogaus bei ūkinės veiklos nukentėję ruoniai ir paukščiai. Jame įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.

Centras, pirmiausia, skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva prisideda prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai dalinį finansavimą skyrė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

RUONIŲ JAUNIKLIAI GELBSTIMI JAU 30 METŲ

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar chemine jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje jau 30 metų, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

ŽMOGAUS VEIKLA KEIČIA BALTIJĄ

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas – ruoniukų gelbėjimo iniciatorius, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, kad 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.

MOKSLINIAI TYRIMAI PADĖS IŠSAUGOTI JŪROS GYVYBĘ

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, kodėl gaišta ruoniai, yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, tai pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę ir pačią jūrą.

2023 m. gegužės 11–12 d. Lietuvos jūrų muziejus organizavo Tarptautinę mokslinę konferenciją „Ar Baltija saugūs namai gyvybei?“. Joje didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos jūros būklei bei joje gyvenančių žinduolių susirgimams, reabilitacijai, monitoringui ir tyrimams. Ekologijos ir jūrų žinduolių tyrimų srityje dirbantys mokslininkai, ekspertai pasidalino savo patirtimi ir naujausių tyrimų rezultatais.

PASTATO ARCHITEKTŪRA

Naujojo centro architektūra – išskirtinė. Tvari, įsiliejusi į trapų Kuršių nerijos peizažą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas.

Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 m³. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.

EKSPOZICINĖ ERDVĖ „KEIČIUOSI AŠ – KEIČIASI JŪRA“

Edukacinę centro funkciją papildo speciali savarankiško pažinimo ekspozicija. Ekspozicijoje „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“ siekiama lankytojus ne tik supažindinti su problemomis, tačiau, svarbiausia, pateikti sprendimus esamai situacijai keisti ir gerinti. Lankytojas kviečiamas susitapatinti su įvairiomis, gamtą ir jos fauną žalojančiomis problemomis ir pajusti, kaip jo veiksmai ir įpročiai gali ženkliai pagerinti susiklosčiusią situaciją, tuo pačiu prisidėti prie problemų sprendimo, įkvėpti pokyčiui.

Ekspozicijos ir edukacinėse erdvėse esantiems baldams gaminti naudojamos plokštės, pagamintos iš 100% atliekų, pakuočių bei vandenynuose ir jūrose surinkto mikroplastiko. Pavyzdžiui, stalviršių plokštės pagamintos iš perdirbtų jogurto indelių ir kt. Šios plokštės kombinuojamos su faneros atraižomis, grūdintu stiklu. Net kėdės centre yra antrinio panaudojimo – senoms kėdėms suteiktas antras gyvenimas.

CENTRO LANKYMAS

Naujai įrengtoje erdvėje kasdien organizuojamos ekskursijos pavieniams lankytojams, o organizuotoms grupėms siūloma ekskursija „Keičiuosi aš – kiečiasi jūra“ bei edukaciniai užsiėmimai: „Nuo EGO prie EKO. Gyvensiu TVARIAU, kad ruoniui būtų SAUGIAU“ (1–4 kl.), „Nuo EGO prie EKO. Baltijos stalo forumas“ (6–8 kl.), „Veikti ŽALIAI – matyti MĖLYNAI“ (6–8 kl.).