Lietuvos ūkiuose vis labiau mokomasi naudoti mažiau mineralinių trąšų, pesticidų, rečiau važinėti po laukus ir taip tausoti savo žemę. Tačiau kaip žemės ūkio verslui būti ir draugišku su gamta, ir išlaikyti ūkio pelningumą?

Komentuoja Greta Paulauskienė, ūkininkė, „Linas Agro“ regiono agronomė

Per daugiau nei 12 metų savo ūkininkavimo praktikos niekada nesilaikiau vienos ir tos pačios technologijos ar vienodų bandymų. Kiekvienais metais ieškojau vis kitų būdų, kurie leistų užauginti 10 tonų žieminių kviečių, 9 tonas žieminių miežių ir 4 tonas žieminių rapsų. Tačiau mano praktikoje atsirado tvarumas, tad beliko užduoti klausimą sau: ar įmanoma ūkininkauti tvariau ir užauginti didelį derlių?

Maksimalus derlius – vos penkiais veiksmais

Kalbant apie tvarumą ir didžiausią įmanomą derlingumą, reiktų išskirti pagrindinius tvarumo bruožus ir atrasti maksimalų derlių lemiančius veiksnius. Pagrindiniai tvaraus ūkininkavimo bruožai – tai aktyvių medžiagų normų laikymasis, t. y. didžiausios azoto (N), fosforo (P2O5) ir kalio (K2O) veikliųjų medžiagų normos, kurios gali patekti į hektarą per kalendorinius metus. Visų antra, pesticidų kiekis sumažinamas 50 proc., o galiausiai – švarus maistas ant mūsų stalo.

Remiantis Eurostato, taip pat Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centro informacija pastebiu, kad trąšų ir cheminių medžiagų naudojimas mažėja, o pagal ES Komisijos maisto tyrimų duomenis, ant mūsų stalų atsiduria švaresni maisto produktai. Tačiau norint ūkininkauti tvariau ir siekti maksimalaus derliaus, reikia šio to daugiau, t. y. atrasti tokį derlių lemiančius veiksnius.

Pirmiausia, patarčiau prisiminti seną gerą sėjomainą. Joje turi būti kiek įmanoma daugiau skirtingų narių: pupos, žirniai, žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai miežiai, kukurūzai, tarpiniai pasėliai, posėliai, daugiametės žolės ir t. t. Kuo daugiau skirtingų pasėlių sėjomainoje, tuo dirbama žemė bus turtingesnė skirtingais mikroorganizmais. Tačiau kaip išsirinkti tinkamiausius pasėlius?

Žemės ūkio prekybos rinkoje galite rasti dešimtis, jei ne daugiau, skirtingų selekcininkų veislių. Bet kuris prekybininkas pasakys, kad jų parduodamos veislės yra geriausios, nes geriausiai pasirodė jų bandymuose. Vis dėlto, verta rinktis stabilias, laiko patikrintas veisles, kurios per daugelį metų įrodė, kad jų teikiamas derlius yra stabilus. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti ilgą laiką rinkoje turima žieminių kviečių veislė „Etana“, kuri ir pasižymi minėtomis savybėmis.

Žinoma, rinkoje yra ir daugiau patikimų žieminių kviečių, rapsų, miežių veislių. Tačiau didelė pasiūla reiškia ir didesnę tikimybę išsirinkti ne tokias stabilias bei derlingas veisles. Todėl norint pasiekti maksimalų derlių, patartina rinktis tik sertifikuotas sėklas, kurios nors ir brangesnės, bet duodamos didesnį derlių, atsiperka.

Išsirinkus tinkamas veisles ir sėklas, svarbu išsirinkti ir tinkamus priedus: trąšas, biostimuliatorius ir kt. Rinkoje galima rasti daug panašių produktų, tačiau ne visi jie yra lygiaverčiai vienas kitam, o ir ne visi duoda norimų rezultatų. Norint atrasti tinkamus produktus, juos reikia išbandyti, nes tas pats sprendimas gali veikti skirtingai, skirtinguose laukuose ir pasėliuose. Tačiau atradus parankiausias priemones, jos gali išspręsti tam tikras problemas, pavyzdžiui, pakoreguoti per mažą žieminių miežių svorį.

Taigi, turime reikalingų veislių ir sėklų, tinkamų produktų, tad belieka laikytis tinkamų ūkininkavimo technologijų. Nors gali būti įprasta ūkyje laikytis tokių pačių arba labai panašių technologijų, skirtingiems pasėliams derėtų taikyti skirtingus sprendimus. Tai darau kasmet ir tai leidžia man užauginti 10 tonų žieminių kviečių, 9 tonas žieminių miežių ir 4 tonas žieminių rapsų.

Tačiau siekiant tvaraus ūkininkavimo, svarbu įsisąmoninti, kad keičiantis gamtai, keičiasi ir tai, kaip auginame bet kuriuos augalus, ne tik pasėlius. Kuo toliau, tuo vis labiau pastebime klimato sąlygų kaprizus, tad vadovėliuose aprašytos tiesos ne visada atitinka dabartį. Todėl verta imtis naujos taktikos ir, įvertinus visą mus supančią informaciją, subtiliai reaguoti į pokyčius.

Pavyzdžiui, pernai turėjome itin ankstyvą derliaus nuėmimo pradžią. Kai kurie net nusprendė pradėti ankstyvesnę rapsų sėją – pirmosiomis rugpjūčio dienomis, kas būdavo visai įprasta seniau. Tačiau dėl besikeičiančių klimato sąlygų darosi vis sunkiau nuspėti, kokie ruduo ir žiema mūsų laukia, ir čia prasideda subtilūs sprendimai.

Vertėtų suprasti, kad rudenys Lietuvoje darosi vis šiltesni ir ilgesni, tad labai anksti pasodinus žieminius rapsus rizikuojama didžiuliais nuostoliais. Per anksti pasodinti šie pasėliai gali užsikrėsti plazmolize, o ir gali atsirasti šaknų gumbų tikimybė. Ankstyva sėja skatina naudoti daugiau augimo reguliatorių, o tai didina naudojamą chemijos kiekį.

Jei visgi atsisakome naudoti augimo reguliatorius arba panaudojame jų per mažai, toks pasėlis perauga, gali pradėti pūti šaknys arba atsiranda iššalimo tikimybė. Todėl norint ne tik gauti didelį derlių, bet ir išvengti nuostolių bei kitų blogų dalykų, teks vis dažniau priimti subtilius sprendimus.

Gamta keičiasi, ir tai keičia pasėlių auginimą. Turėsime vis dažniau pasitelkti tiek išmanius, tiek ir sumanius sprendimus, ir tam jie turės įvertinti daugybę informacijos, pagrįstos gamtiniais pokyčiais. Maksimalus derlius yra įmanomas laikantis tvaresnio ūkininkavimo, tik reikia teisingai suprasti, koks jis yra ir kaip tai daryti.

Šaltinis – Linas Agro