Nuo kitų metų gegužės Lietuvos maitinimo įstaigoms teks prisitaikyti prie naujų vienkartinių pakuočių reikalavimų. O jų nesilaikantiems verslininkams grės baudos, todėl ekspertai siūlo suskubti ir laiku pasiruošti šiems pokyčiams.

„Labiausiai jie palies mažas ir vidutines įmones – restoranus, kavines, gatvės maisto pardavėjus, kurie dažnai naudoja vienkartines lėkštes, puodelius ir šiaudelius. Šiems verslams reikės pasirūpinti naujomis pakuotėmis ir prisitaikyti prie griežtesnių jų perdirbimo reikalavimų. O tai neretai reikalauja investicijų, logistikos sistemos pokyčių. Todėl šiems įstatymų pakeitimams verslai turėtų pradėti ruoštis jau dabar – planuoti procesų atnaujinimus, ieškoti alternatyvių pakuočių tiekėjų ir pan.“, – teigia Jūratė Kuzmarskienė, Lietuvos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ pardavimų vadovė.

Šio įstatymo pakeitimų tikslas – atitikti dar 2021 m. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojusią vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą. O norint atliepti jos reikalavimus, Lietuvoje jau nebenaudojami plastikiniai gėrimų šiaudeliai, indai ir apmokestinti vienkartiniai lengvieji plastiko maišeliai. Tačiau tai – dar ne pabaiga.

Nuo kitų metų gegužės viešojo maitinimo įstaigoms viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose bus draudžiama neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius.

„Tai yra, draudžiama dalinti ar parduoti maisto tarą, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais ar be jų, gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius. Tačiau šis draudimas negalios, jei už plastikinius gaminius bus taikomas užstatas. O jo dydį pardavėjai turės nustatyti tokį, kad šis vartotojus skatintų grąžinti pakuočių atliekas jų platintojui. Panašią sistemą jau taiko kai kurie muzikos festivaliai, koncertai. Tačiau kitais metais – tai taps būtinybe visiems“, – įstatymų pakeitimus aiškina J. Kuzmarskienė.

Cukranendrių pakuotės – ne būtinai geros

Dar vienas pokytis – verslai, teikiantys maitinimo paslaugas, kitąmet vartotojams turės pasiūlyti ir vienkartinių plastikinių pakuočių alternatyvas. Tai galės būti daugkartinės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad pakuočių pakaitalus įmonės turėtų rinktis atsakingai. Mat, pavyzdžiui, kompostuojamos pakuotės (iš natūralių medžiagų) būna dviejų rūšių ir skirtingai suyrančios.

„Visos jos dažniausiai būna gaminamos iš kukurūzų krakmolo, kanapių, cukranendrių ar kitų natūralių medžiagų, bet vienos gali būti kompostuojamos namų sąlygomis, o kitos – tik pramoniniuose centruose (50-60° temperatūroje), kurių Lietuvoje nėra. Todėl tokios pakuotės mūsų šalyje yra sudeginamos arba tiesiog vežamos tiesiai į sąvartynus. Tad verslai turėtų rinktis būtent namų sąlygomis kompostuojamas pakuotes, kurios, suirdamos vos per kelis mėnesius, nepalieka jokio plastiko pėdsako ir tampa natūraliomis trąšomis“, – teigia ekspertė.

Nešimės savo pakuotes

Viešojo maitinimo paslaugas teikiančios maitinimo įstaigos taip pat turės informuoti savo klientus, kad šie maisto produktus ir gėrimus galės įsigyti savo atsineštose, saugos ir higienos reikalavimus atitinkančiose pakuotėse.

„Pavyzdžiui, norėdami nusipirkti kavos ar arbatos, pirkėjai baristai galės paduoti savo puodelius ir į juos gauti užsisakyto gėrimo arba įsigydami daržovių ar kitas prekes – paduoti savo maišelį ar krepšelį ir į jį gauti norimų produktų“, – sako J. Kuzmarskienė.

Anot specialistės, jau dabar yra šią praktiką naudojančių verslų: „Štai, pavyzdžiui, kai kurios kavinės savo klientams taiko nuolaidas, jei šie kavai ar kitam gėrimui, atsineša savo gertuves ar puodelius. Tai ne tik leidžia pirkėjams sutaupyti, bet ir skatina juos elgtis tvariai. O štai degalinės siūlo ir galimybę vietoje išsiplauti savo atsineštus puodelius. Tad jų švara žmonės gali pasirūpinti tiesiog vietoje – prie pat kavos aparatų.“

Šaltinis – UAB „Žaliasis taškas“/ Verslo žinios