Kol plastiko gamintojai ieško būdų, kaip iš kombinuotų pakuočių pereiti prie vienalytės perdirbamos žaliavos, kartono pakuotės gamintojai gerina perdirbimo rodiklius. Popieriaus su barjeriniu sluoksniu inovacijos gali paversti šią atsinaujinančią žaliavą tvaraus verslo ateitimi.

Popieriaus pakuotę šių dienų technologijos leidžia perdirbti 20-23 kartus, išlaikant mechanines popieriaus plaušo savybes.

„Daugiasluoksnė, kombinuota pakuotė gali būti perdirbta tik vieną kartą – krosnyje ją paverčiant energija. O popieriaus pakuotę šių dienų technologijos leidžia perdirbti 20-23 kartus, išlaikant mechanines popieriaus plaušo savybes. Taigi jau dabar esame bent 20 kartų geresni“, – kartono pakuotės privalumus pabrėžia Paulius Aleksandravičius, gofruoto kartono ir pakuočių gamintojos UAB „DS Smith Packaging Lithuania“ vadovas Baltijos šalims.

Didžiosios Britanijos kapitalo bendrovė „DS Smith“ didelį dėmesį teikia sėkmingam pakuotės perdirbimui. Beveik visos bendrovės gamyklos Europoje produkciją gamina iš perdirbto kartono ar popieriaus, o Lietuvoje perdirbtas popierius sudaro apie 93-94% visų pakuočių gamybai naudojamų žaliavų. Įmonė aktyviai siekia, kad iki 2030 metų ir visas jų gaminamas pakuotes būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti.

„Popierius turbūt yra vienintelė žaliava, kurią komerciškai naudinga rūšiuoti be papildomų skatinimo programų. Todėl mums nekyla sunkumų gauti perdirbtos pakuotės žaliavų. Europos mastu antriniam panaudojimui surenkama apie 82% visų popieriaus pakuočių, o ir likęs popierius neretai keliauja į kompostą ar yra kitaip tvariai panaudojamas, todėl nedaro žalos aplinkai“, – popieriaus tvarumo savybes pabrėžia P. Aleksandravičius.

Ant inovacijų slenksčio

Pasak vadovo, būtent gofruotas kartonas ir kitos popieriaus pakuotės vis labiau konkuruoja su plastiku ir ateityje gali tapti pirmuoju pasirinkimu net maisto gamintojams. „DS Smith“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (R&D) komanda jau kurį laiką ieško sprendimų, kaip padidinti popieriaus atsparumą riebalams, vandeniui bei užtikrinti, kad popierius su barjeriniu sluoksniu būtų lengvai perdirbamas.

„Lanksčios plastiko pakuotės, kurias naudojame sūreliams, ledams, dešrelėms ir panašiems produktams, greitai gali būti pakeistos į tvaresnes alternatyvas. Tyrimai orientuoti į tai, kuo padengti popieriaus pakuotes, kad šios būtų tinkamos sąlyčiui su maistu, nepralaidžios, bet popieriaus plaušas atsiskirtų ir būtų lengviau perdirbamas. Tokie natūralūs barjeriniai sluoksniai gali tapti radikalia inovacija. O 2030 m., kai pakuočių reglamentas įpareigos naudoti tik perdirbamas pakuotes, tai bus perversmas tiek žmonių pasąmonėje, tiek produktų tiekimo grandinėse“, – įsitikinęs „DS Smith Packaging Lithuania“ vadovas.

Pakuotės žiediškumo įvertinimas

Pakuotės barjerinių sluoksnių inovacijos ir tyrimai vykdomi su natūraliomis medžiagomis, nes tvarumas ir aplinkos saugojimas yra viena iš kertinių bendrovės krypčių. Ypatingas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos skatinimui. Su žiedine ekonomika „DS Smith Packaging Lithuania“ Lietuvoje supažindina vaikus, suaugusius ir verslą. Be to, įmonėje jau keletą metų taikoma ir žiedinio dizaino vertinimo sistema (Circular Design Metrics), kuri leidžia išmatuoti ir palyginti pakuotės dizaino funkcionalumą pagal 8 skirtingus rodiklius/parametrus, taip atsakant ir į svarbiausius pakuočių tvarumo klausimus. Pavyzdžiui, kiek pakuotės medžiagų yra perdirbama, kiek naudojamų žaliavų gamyboje tenka atliekoms, kiek naudojama jau perdirbtų medžiagų, ar kuriama pakuotė yra optimizuota konkrečiai jos tiekimo grandinei ir kt. Sistema suskaičiuoja ir per visą pakuotės gavimo ciklą jos paliekamą CO2 pėdsaką, o tai įmonėms tuoj taps būtinybe. „DS Smith“ skaičiuoja, kad kas mėnesį klientams pateikiama apie 4000 tvarių, šia sistema pagrįstų pakuotės sprendimų.

„Verslas, ypač produktų gamintojai, kurie tiesiogiai mažiau įsigilinę į pakuočių gamybą, labai domisi šia sistema, kartais net labiau nei naujais produktais ar inovacijomis. Mes įvertiname klientų pakuotes pagal žiedinio dizaino vertinimo sistemą ir pasiūlome būdus, kaip kliento pakuotę galime optimizuoti iš jos perdirbimo rodiklių, CO2 emisijų ar kaštų perspektyvos. ES jau greitai įpareigos verslą skelbti paliekamą CO2 pėdsaką, tad šis pakuotės žiediškumo įvertinimas verslui labai padeda tam pasiruošti“, – sako P. Aleksandravičius. Jis pažymi, kad tokia paslauga ypač praverčia vidutiniam ir smulkesniam verslui, kuriam sunkiau samdyti ir išlaikyti atskirą tvarumo specialistą.

Reikia tik sąmoningumo

„DS Smith Packaging Lithuania“ vadovas pasidžiaugia, kad dėmesio pakuočių tvarumui skiriama vis daugiau. Gera tendencija, kad tuo jau rūpinasi ne tik tarptautiniai verslo gigantai, bet ir mažesnės vietinės bendrovės. Neretai tos, kurios turi sąsajų ar prekybos ryšių su Skandinavijos rinkomis.

Bet sąmoningumo didinimo ir edukacijos taip pat dar reikia daug. Nuo kasdienio tiekimo ar prekybos darbuotojų elgesio su pakuotėmis, kuriose atvežamos prekės, iki esminių investavimo sprendimų.

„Reikia platesnio mąstymo, suvokimo, kad viskas yra susiję. Jei produktas kainuoja 3-4 Eur, o tvaresnė pakuotė šią sumą padidins 3-4 centais, ar tikrai tai yra suma, kurią būtina taupyti? Jei nebeliks didelių šiukšlynų, jei nereikės skatinimo programų, tie pinigai sugrįš per kitas visuomenei ir verslui svarbias sritis, į kurias valstybė galėtų investuoti, užuot bandydama skatinti surinkti, išrūšiuoti ir perdirbti krūvas netvarių vienkartinių pakuočių ”,– sako P. Aleksandravičius.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 47 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Šaltinis – Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“