Pertekliniai, bet vis dar tinkami naudoti daiktai dažnai nugula stalčiuose, dulkėja spintose ar galiausiai atsiduria šiukšliadėžėje – ne todėl, kad būtų beverčiai, o todėl, kad nežinome, ką su jais daryti. Atsižvelgiant į tai, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kartu su antrinio panaudojimo entuziaste Kristina Maldoniene pristato praktinę atmintinę „Kur dėti nenaudojamus daiktus?“. Tai aiškus ir patogus gidas tiems, kurie siekia ne tik sumažinti daiktų perteklių namuose, bet ir prisidėti prie sąmoningesnės miesto kultūros kūrimo.

„Idėja sukurti atmintinę kilo iš realaus poreikio – dažnai sulaukiame klausimų, kur dėti dar gerus, tačiau nebereikalingus daiktus. Norėjosi, kad atsakymas būtų aiškus ir lengvai pasiekiamas kiekvienam gyvenančiam mieste“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė.

Atmintinėje ne tik nurodoma, kur perduoti dar tinkamus naudoti daiktus, bet ir dalijamasi patarimais, kaip jų ateityje mažiau kaupti. Pavyzdžiui, drabužius, avalynę ir kitus sezoninius pirkinius rekomenduojama peržiūrėti dar prieš prasidedant naujam sezonui. Taip pat verta paskirti specialią vietą – stalčių, lentyną ar dėžutę – į kurią iškart būtų galima atidėti nenaudojamą daiktą. Kai jų susikaupia daugiau, belieka pasirūpinti jų perdavimu.

Tekstilė – viena opiausių problemų

Antrinio panaudojimo tema tampa vis aktualesnė dėl augančių atliekų kiekių. Vien Vilniaus regione 2024 metais buvo surinkta apie 26 tūkstančius tonų stambiagabaričių atliekų: baldų, buitinės technikos ir tekstilės. Kasmet šis kiekis auga maždaug 10 proc. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, atliekų surinkimo aikštelėse dažnai atsiduria dar tinkami naudoti daiktai – ypač baldai ir elektronikos prietaisai.

Kaip skelbia Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra (AAA), 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė ir apie 50 tūkstančių tonų tekstilės atliekų.

Tvarumo entuziastė K. Maldonienė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis vis dar tinkamų dėvėti drabužių patenka į bendrą atliekų srautą. Net ir tie, kurie pasiekia tekstilės konteinerius, dėl didelio kiekio ir sudėtingo rūšiavimo dažnai nepasiekia naujų šeimininkų. Todėl ji ragina drabužius parduoti, dovanoti ar mainyti – taip jie greičiau suras naujus namus.

K. Maldonienės nuomone, žmonės retai panaudoja daiktus antrą kartą ne tik dėl žinių stokos, bet ir dėl motyvacijos bei laiko trūkumo. „Jei namuose yra tvarkingas, bet nebereikalingas puodelis, daugeliui paprasčiau jį išmesti nei ieškoti, kur realizuoti vieną daiktą. Tačiau kai vyksta puodelių dovanojimo akcija senjorų dienos centrui arba netoliese yra „DĖK’ui“ stotelė, kur galima palikti visą maišą nebenaudojamų daiktų, sprendimą priimti tampa daug lengviau“, – sako K. Maldonienė ir priduria, kad kurdama atmintinę ji daugiausia galvojo apie šeimas su vaikais, kuriose neišvengiamai kaupiasi įvairūs daiktai.

Naudinga ir žmonėms, ir miestui

Atmintinė „Kur dėti nenaudojamus daiktus?“ naudinga ne tik sostinės gyventojams, bet ir pačiam miestui. Aiškiai pateikta informacija padeda suprasti, kokios iniciatyvos veikia Vilniuje ir kur galima atiduoti dar tinkamus naudoti daiktus. Dalijimasis mažina atliekų kiekį, stiprina bendruomeniškumą, skatina atsakingą vartojimą ir leidžia kiekvienam prisidėti prie žalesnio miesto kūrimo.

Atmintinę galima peržiūrėti čia.

Šaltinis – Vilniaus miesto savivaldybė | Vilnius Žalioji sostinė