2025 metai Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemai buvo kartu ir iššūkių, ir esamos infrastruktūros plėtros metai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atstovų teigimu, pagrindinis iššūkis, kuris buvo plačiai aptartas visos šalies mastu, sostinės regionui buvo – balandį įvykęs didelio masto gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Vis dėlto šis iššūkis nesutrukdė sėkmingai investuoti į atliekų sistemos infrastruktūros modernizavimą.

Trys naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės

2025 metų rugsėjo pabaigoje Vilniuje atidarytos net dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, įsikūrusios Kazlausko g. 1A ir Sausupio g. 9. Jose veikia ir dalijimosi daiktais stotelės DĖK‘ui, kuriose gyventojai gali pratęsti daiktų gyvenimą ir dalintis nebenaudojamais, tačiau dar tinkamais, tvarkingais, veikiančiais daiktais su kitais.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galima nemokamai pristatyti baldus, buitinę techniką, statybines bei kitas didelių gabaritų atliekas, kurių negalima išmesti į įprastus konteinerius, o dalijimosi daiktais stotelės DĖK’ui tapo patogia vieta palikti nebereikalingus, bet dar geros būklės daiktus, galinčius praversti kitiems – taip prisidedant prie atsakingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos.

„Augantis gyventojų sąmoningumas ir kasmet didėjantys atliekų kiekiai aiškiai rodo, kad patogių atliekų surinkimo vietų poreikis Vilniuje – itin didelis. Atidarius pirmąsias aikšteles, 2012 m. Vilniaus mieste buvo pristatyta vos 56 tonos didelių gabaritų atliekų, 2023 m. – 14 tūkst. tonų, o 2024 m. – net 15 tūkst. tonų. Atsidarius naujoms aikštelėms, sostinės gyventojams prieinamos net 7 aikštelės“, – sako VAATC vadovas Paulius Martinkus.

Šios infrastruktūros plėtra – svarbus žingsnis siekiant mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, jų tvarkymo kaštus ir didinti perdirbimą.

2025 metų gegužės mėnesį veiklą pradėjo ir dar viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, kuri įkurta Dieveniškėse (Šalčininkų rajonas). Dieveniškių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė įsikūrusi Geranionų g. 44A, greta nuotekų valymo įrenginių. Svarbu paminėti ir tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybė pasirūpino patogiu gyventojų privažiavimu prie šios aikštelės.

Primenama, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse galima atvežti ir palikti išardytus baldus, buitinę techniką, perdirbimui į antrines žaliavas tinkamas atliekas – stiklą, plastiką, metalą, popierių, kartoną, statybines ir griovimo atliekas, padangas – lengvųjų automobilių, motociklų, motorolerių ir dviračių.

VAATC atstovai teigia, kad šiuo metu taip pat vyksta projektavimas ir kiti parengiamieji darbai tolesnei aikštelių plėtrai visame Vilniaus regione. Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus bus atidarytos bent 8-9 naujos aikštelės tiek sostinėje, tiek kitose Vilniaus regiono savivaldybėse.

Sąvartyno infrastruktūros gerinimas: nuo kaupo uždengimo iki saulės elektrinių

2025 m. rugsėjį oficialiai pradėti Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno (Vidugirių k., Elektrėnų sav.) kaupo galutinio uždengimo darbai.

„Galutinis sąvartyno I ir II sekcijų kaupo uždengimas – tai strategiškai svarbus žingsnis užtikrinant tvarią atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Šis projektas padės mažinti aplinkos ir vizualinę taršą bei leidžia planuoti tolimesnį teritorijos panaudojimą atsinaujinančios energetikos srityje“, – teigia VAATC direktorius Paulius Martinkus.

Sąvartyno kaupo uždengimo darbus planuojama užbaigti 2026 metų rudenį. Visas uždaromo sąvartyno kaupo ilgis – 530 m, plotis – apie 250 m, o maksimalus kaupo aukštis nuo žemės paviršiaus siekia 25 metrus. Uždengimo darbai apims apie 12 hektarų kaupo ploto, tai prilygsta 17 standartinio dydžio futbolo aikščių.

Vilniaus regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne tvarkomos tolimesniam apdorojimui netinkamos atliekos. Dabartinį sąvartyno kaupą sudarančios I ir II sąvartyno sekcijos artėja prie užpildymo ribos – sekcijose nuo 2007 metų jau sukaupta apie 3,3 mln. tonų atliekų. Vadovaujantis sąvartyno eksploatavimo reikalavimais, užpildytos sąvartyno sekcijos turi būti uždaromos, o atliekos šalinamos naujai įrengtose sekcijose.

Galutinis sąvartyno sekcijų kaupo uždengimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pagerinti gyvenimo kokybę aplinkinių teritorijų gyventojams. Užbaigus darbus sumažės nemalonių kvapų sklaida į aplinką, pagerės sąvartyno dujų surinkimas – tai leis efektyviau valdyti ir panaudoti išsiskiriančias dujas, sumažės į sąvartyną patenkančių kritulių kiekis, todėl mažės ir susidarančio filtrato apimtys.

VAATC atstovai primena, kad greta Kazokiškių kaimo esančio sąvartyno teritorijoje atliktos ir kitos investicijos. Ant sąvartyne esančių pastatų 2025 metais įdiegti papildomi saulės elektrinės pajėgumai – šiuo metu elektrinės galia siekia beveik 200 kilovatų (kW).

VAATC investuoja ir į aplinkos stebėseną – dar 2025 sausio mėnesį įrengtos trys specialios oro kokybės monitoringo stotelės, kurių informacija viešai skelbiama organizacijos puslapyje. Tai itin svarbus sprendimas, kuris padeda fiksuoti esamą situaciją ir operatyviai atlikti atitinkamus sprendimus, kad kvapų aplinkoje iššūkiai būtų suvaldyti kuo kokybiškiau ir greičiau.

Investicijos į gyventojų maisto atliekų apdorojimą

2025 metų pradžioje VAATC investavo ir perdavė Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamylos įrenginių operatoriui naudoti pirmo maisto atliekų apdorojimo linijos etapo įrangą. Naujų įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių, į kuriuos yra dedamos maisto atliekos, išpakuotuvai (depakeriai), transporterių sistema ir nusodintuvas (seditankas).

Įrenginiuose oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis maišomi su vandeniu ir sutrinami. Tolesniame procese oro sūkuriu iš gautos masės atskiriami plastikai ir kitos lengvos priemaišos, o likusi masė patenka į nusodintuvą. Šiame įrenginyje sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metalas – nusėda į dugną ir taip yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta 99% švarumo organinė masė, kuri gali būti panaudojama komposto gamybai, biodujų gamybai ar kaip maistinė terpė musių lervų auginimui (naujo produkto gamyba).

Svarbu paminėti ir tai, kad perdavus įrangą operatoriui, buvo sutarta nauja maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo kaina, kuri Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniaus regiono gyventojams yra mažiausia Lietuvoje ir siekia 15 eurų už tonos tokio tipo atliekų sutvarkymą.

Visuomenės įpročių tyrimai ir MBA statistika rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas, nes vis daugiau jų maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius, o tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui.

Pagrindinis iššūkis – gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje

Vienas didžiausių metų iššūkių visai Vilniaus regiono atliekų sistemai – šio balandžio pabaigoje kilęs gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose‚ nors gaisrą bendromis tarnybų pajėgomis pavyko operatyviai likviduoti, VAATC perspėjo, kad visa sistema kurį laiką bus priversta veikti krizės režimu, teko ieškoti greitų sprendimų, kurie amortizuotų buvusią padėtį.

„Stengėmės kuo greičiau sukurti alternatyvą gaisro paveiktai atliekų tvarkymo sistemai, kad nesutriktų mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš gyventojų. Tik dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais atliekų tvarkymo centrais bei privačiais atliekų tvarkytojais vos per tris dienas pavyko atkurti 90 proc. atliekų rūšiavimo pajėgumų ir išvengti didesnės krizės”, – po kilusio gaisro likvidavimo teigė VAATC vadovas Paulius Martinkus.

VAATC priklausančiuose Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose rūšiuojamos mišrios komunalinės ir maisto atliekos iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių. Per metus šiuose įrenginiuose, kurių operatorius yra įmonė „Energesman”, išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų: perdirbimui nukreipia atrinktas plastiko, popieriaus ir metalo atliekas, tvarko maisto ir virtuvės atliekas, o likusios nukreipiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę energijos gamybai.

Edukacijos centro statybos – investicijos į visuomenės edukaciją

Vienas iš strategiškai svarbių VAATC tikslų – visuomenės edukacija apie tinkamą atliekų rūšiavimą bei visą atliekų sistemos veiklą regione. Šiam tikslui siekti nuolat investuojama ne tik į įvairių formatų komunikaciją šia tema nacionaliniu ir sostinės regiono lygiu, vykdomos įvairios edukacijos, organizuojami renginiai Vilniaus regione, bet ir planuojama artimiausiu metu baigti naujo edukacijos centro pastato statybas V. A. Graičiūno gatvėje (Vilnius).

Planuojama, kad šis pastatas, kurio bendras plotas bus apie 300 kv. metrų, turėtų būti baigtas įrengti 2026 metų pavasarį. VAATC atstovai teigia, kad jame planuojama rengti įvairias edukacijas, skirtas skirtingo amžiaus auditorijai.

„Periodiškai atliekame visuomenės nuomonės tyrimus, kurių tikslas suprasti, kokie pagrindiniai iššūkiai yra susiję su rūšiavimu mūsų regione, kokios gyventojų nuostatos šia tema. Pakankamai gerai suprantame, kad nors absoliuti dauguma mūsų šalies ir sostinės regiono gyventojų pasisako už rūšiavimą ir palaiko idėją, tačiau daugeliu atveju dar trūksta žinių kaip rūšiuoti teisingai ir tai daryti nuolat savo buityje, todėl labai tikime, kad šią situaciją gali padėti keisti ir mūsų kuriama nauja infrastruktūra, kurios esminis tikslas bus sutelkti įvairias auditorijas bei edukuoti, įtraukti į gilesnį atliekų sistemos veikimo pažinimą“, – komentuoja VAATC vadovas Paulius Martinkus.

Stotelė DĖK’ui

Apie VAATC

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) yra didžiausia regioninė atliekų tvarkymo įmonė Lietuvoje, aptarnaujanti daugiau kaip 878 tūkst. Vilniaus regiono gyventojų – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Bendrovės veikla orientuota į atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimą ir tobulinimą, gyventojų edukaciją.

Kontaktai žiniasklaidai

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC)
[email protected]
+370 696 41 787
https://www.vaatc.lt

Šaltinis – VAATC