2024 m. Vilniuje vandens suvartojimas išaugo – Lietuvos sostinei buvo patiekta beveik 36 mln. kubinių metrų vandens. Tai yra didžiausias vandens suvartojimas per penkerius metus, o palyginti su 2020 m., vandens patiekta dešimtadaliu daugiau. Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ ekspertai pastebi, kad šį augimą lemia ne tik gyventojų skaičiaus didėjimas, bet ir besikeičiantis klimatas.

„Augantis vandens suvartojimas rodo ne tik sostinės plėtrą, bet ir besikeičiančius gyventojų bei verslo poreikius. Per metus prijungiame tiek naujų klientų, kiek jų gyvena Elektrėnų dydžio mieste. Matome aiškias tendencijas – klimatas šyla, o sausi laikotarpiai ilgėja. Visa tai lemia šiltuoju metu augantį vandens poreikį. Todėl mūsų prioritetas – ne tik užtikrinti stabilų tiekimą dabartiniams klientams, bet ir investuoti į tinklų plėtrą bei pažangius vandens išteklių valdymo sprendimus, kurie leistų efektyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją ateityje“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

2024-aisiais beveik pusė vandens patiekta gyventojams, o kiek daugiau nei pusė – verslo klientams. Iš pastarųjų 38 proc. vandens buvo panaudota karštam vandeniui ruošti. Duomenys rodo, kad statistiškai daugiausia vandens „Vilniaus vandenys“ klientams patiekia pavasarį.

Pernai būtent gegužė tapo absoliučiai rekordinė per pastaruosius penkerius metus – tuo metu patiekta daugiau nei 3,15 mln. kubinių metrų vandens. Gegužės 28 d. pasiektas rekordinis pernai metų vandens suvartojimas – per parą Vilniaus miestui buvo patiekta 109,9 tūkst. kubinių metrų vandens, tai dešimtadaliu daugiau nei įprasta. Iš viso gegužę fiksuota net 12 dienų, kai Vilniaus miesto gyventojams patiekto vandens kiekis viršijo 100 tūkst. kubinių metrų per parą. Mažiausiai vandens „Vilniaus vandenys“ patiekia klientams vasarį ir lapkritį, kai oras atvėsta.

„Vilniaus vandenys“ ekspertai pastebi, kad vandens suvartojimą lemia ir kasdienio gyvenimo ritmas: netikėti karščiai, didieji renginiai ir šventiniai savaitgaliai gali ženkliai išauginti vandens naudojimą.

„Vandens patiekimo kreivė atspindi miesto gyvenimą. Karščio bangų metu žmonės dažniau maudosi, laisto augalus, vėsinasi vandeniu, todėl šiltuoju metų laiku, kai dar neprasidėjusios atostogos, sezoninis pikas gali auginti vandens patiekimą iki 10 procentų. Taip pat didžiosios metų šventės, tokios kaip Kalėdos ar Velykos, turi įtakos – belaukiant švenčių tvarkomasi, namuose ruošiamas maistas, plaunami indai, dažniau naudojami dušai ar vonia. O per masinius renginius ar festivalius vandens poreikis išauga dėl didesnio miesto svečių srauto ir papildomo geriamojo vandens poreikio“, – sako V. Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

Anot jo, Vilnius, palyginti su kitais Europos miestais, yra unikalus, nes visas centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra išgaunamas iš giluminių gręžinių, glūdinčių iki 245 metrų gylyje. Gausūs vandens klodai ir naudojamos technologijos ir užtikrina stabilų ir patikimą vandens tiekimą, net kai klimatas tampa vis agresyvesnis.

„Nors Vilniaus regione turime didelius tyro ir skanaus vandens išteklius, privalome juos naudoti atsakingai. Todėl efektyviname infrastruktūrą ir diegiame išmanius sprendimus, padedančius vandenį tausoti. Vienas iš jų išmaniojo miesto projektas, kurio metu diegiame išmaniuosius šalto vandens skaitiklius, padedančius mažinti vandens netektis. Vandens ateities ištekliai priklauso ir nuo to, kaip tvarkomos nuotekos. Todėl mes ypač didelį dėmesį skiriame valyklų modernizavimui, kad išvalytume panaudotą vandenį ir jį sugrąžintume atgal į gamtą“, – sako V. Matonis.

„Vilniaus vandenų“ ekspertas primena, kad kiekvieno vandens lašo kelionė prasideda nuo atsakingo vartojimo ir baigiasi teisingu atliekų tvarkymu. Didžiausia vandentvarkos įmonė Lietuvoje per metus iš nuotekų išvalo apie tūkstantį tonų stambių atliekų – popierinių, vatos gaminių, sauskelnių, higieninių įklotų, taip pat riebalų, maisto atliekų.

Šios atliekos, kurių vieta yra ne kanalizacijoje, o šiukšlių dėžėje, ne tik užkemša vamzdžius, bet ir teršia aplinka. Higienos priemones reikia mesti į šiukšlių dėžę, o panaudotus riebalus – surinkti į indą ir pristatyti į surinkimo vietas, kur jie bus tinkamai utilizuoti arba perdirbti. Maisto atliekas ir kavos tirščius taip pat reikėtų tvarkyti atsakingai. Juos galima kompostuoti arba išmesti į maisto atliekoms skirtus maišelius.

Apie „Vilniaus vandenis“

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.

Šaltinis – Vilniaus vandenys