Vaikiškų drabužių dilema – taisyti ar išmesti?

2021-12-20

UAB VAATC

Dauguma drabužių netaiso

Net 68,8 proc. tekstilės gaminių lietuviai atsisako dėl išryškėjusių jų defektų – tai atskleidė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.

„Eurostat“ duomenimis, vienas namų ūkis Lietuvoje praėjusiais metais tinkamai surūšiavo tik 1,5 kg tekstilės atliekų iš 10,2 kg tenkančių vienam namų ūkiui. Visoje Europos Sąjungoje tinkamai išrūšiuojama žymiai didesnė tekstilės atliekų dalis – 7,4 kg iš 10,2 kg.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro pateikiamas rūšiavimo pažangos indeksas rodo, kad regione tekstilės atliekų rūšiavimas juda reikiama linkme. Dar 2020-ųjų pavasario duomenimis, į mišrių komunalinių atliekų srautą vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmetė 24,3 kilogramo tekstilės atliekų, o 2021 m. rudenį rūšiavimo pažangos indeksas buvo kur kas mažesnis – siekė 17,2 kilogramo. Idealiu atveju, tekstilės atliekos į mišrių atliekų srautą visai neturėtų pakliūti.

Vienas opios tekstilės atliekų problemos sprendimo būdų – mažinti susidarančių šių atliekų kiekius. Tai įmanoma ne tik perkant kokybiškus, nevienkartinius gaminius, bet ir juos „remontuojant“ – naikinant dėmes, užtaisant skyles ar apskritai perkuriant drabužius.

Pataisyti įmanoma viską

Be abejo, norėdami pataisyti drabužius pirmiausiai daugelis pagalvoja apie šią paslaugą teikiančius profesionalus. Kartais tai ir tiesiog neišvengiama – sugedę striukių, kombinezonų, kelnių užtrauktukai, iškritusios spaudės ar džinsų sagos – tie nesklandumai, kuriems išspręsti pagrindinių siuvimo įgūdžių ir paprasčiausių įrankių nepakanka.

Visgi prieš skiriant apie 15 eurų sugedusio striukės užtrauktuko pakeitimui drabužių taisykloje, dažna šeima pasveria, kiek ilgai drabužis vaikui bus tinkamas, ar vėliau bus galimybė jį parduoti.

Skirtingą klientų požiūri į savus ir vaikų drabužius pastebi ir Vilniaus Šnipiškių mikrorajone esančio siuvimo salono savininkė bei dizainerė Ana Meškunec. Kartu su kolege jos dažniausiai taiso įvairiose vietose suplyšus džinsus, keičia paltų bei kailinių pamušalus, trumpina, siaurina kelnes.

„Nėra drabužio, kurio nebūtų įmanoma pataisyti. Tačiau žmonės skaičiuoja, prisimena, kiek kainavo naujas ir tikisi mokėti daug mažiau. O siuvėjai kiekvienas drabužis – naujas iššūkis, reikia išsiardyti ir pataisyti taip, kad būtų lyg naujas“, – pasakojo A. Meškunec.

Dažniausiai vilniečiai profesionalei patiki kokybiškus ir dėl to nemažai kainavusius, taip pat sentimentus keliančius, itin mėgstamo modelio drabužius. Arba tiesiog todėl, kad stengiasi turimus drabužius tausoti ir kiek imanoma ilgiau jais džiaugtis.

Už lopą – nuo 3 iki 8 eurų

Pasitaisyti drabužius galima ir patiems. Tam dažniausiai pakanka mokykloje ar šeimoje įgytų siuvimo įgūdžių, adatos, siūlo ir žirklių.

Padiskutuoti drabužių taisymo tema į „DĖK’ui“ dirbtuves susibūrė keliolika moterų, kurių namuose zuja ikimokyklinukai ir pradinukai. Kiauros mažųjų kojinės, pradilę keliai, neišsiskalbiančios dėmės ant drabužių – jų kasdienybė, kaip ir pastangos gyventi tausojant.

Susitikimo dalyvės aptarė skirtingas drabužių grupes, įvairius taisymo būdus ir realias galimybes juos pritaikyti.

Pradėkime nuo kelnių. Beje dažniausia jas ištinkanti bėda – pradilę keliai. Šiam nesklandumui spręsti yra įvairiausių būdų: lyginant priklijuoti tam skirtus lopus ar siuvinėtas aplikacijas, kurių po 1-2 eurus galima įsigyti siuvimo reikmenų parduotuvėse, užsiūti kito nebereikalingo drabužio skiautes, etiketes.

Kartais skylę ties kelnių keliais auksarankės dar labiau paryškina ir paverčia dekoro elementu, pavyzdžiui, išsiviepusio monstro veidu.

„Kai augo sūnus, senų savo džinsų kišenes pritaikydavau jo kelnėms lopyti. Puikai tiko toliau ropoti paskui mašinas!“ – pasakojo vilnietė Rūta. Rankdarbiai jai – pajamas nešanti veikla, tad užlopyti vaiko kelnes – vienas juokas, skirtingai nei rinkodaros specialistei Astai, auginančiai du vaikus. Siuvimas ir drabužių taisymas moterį labiau erzina nei džiugina.

Visgi nunešusi į siuvyklą paauglio uniformos kelnes Asta nesitikėjo, kad pradilusių kelių užlopymas gali atsieiti 16 eurų. Paslaugos moteris atsisakė – naujos kelnės kainuoja vos 10 eurų brangiau.

„Opi tema. Aš irgi pati nesiūnu, nešu taisyti. Esu išbandžiusi kelias siuvyklas. Ne visur vienodai gražiai sutaiso ir kainos skirtingos. Atradau, kur iškerpa nemažą dalį kelnių aplink išplyšimą, nuo siūlės iki siūlės, ir įsiuva tvirtą naują atraižą. Mažiausiai esu mokėjusi 3 eurus už vieną lopą“, – sakė kita „DĖK’ui“ dirbtuvių dalyvė Ieva.

Kur kas pigesnis ir paprasčiau įgyvendinamas kelnių pernaudojimo būdas – pavertimas šortais. Kelnes tereikia nukirpti ir tvarkingai atlenkti apačią.

Dėmės paslepia arba paryškina

Kitas galvosūkis – neišsiskalbiančios maisto, purvo ar rašymo priemonių žymės. Jas lengva paslėpti po įvairiaspalvėmis sagomis, aplikacijomis, užspalvinti tekstilei skirtais rašikliais ar išsiuvinėti.

Jei drabužis itin dėmėtas, nusidažęs skalbiant ar išblukęs, galima perdažyti – tiek pavirinant namuose su tekstilei skirtais dažais, tiek kreipiantis į šią paslaugą teikiančius specialistus. Paprastai dažomi medvilnės, vilnos, viskozės, lino drabužiai, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 30 proc. sintetinio pluošto.

Juodų džinsų atnaujinimas skirtingose drabužių valyklose Vilniuje ir Panevėžyje kainuoja panašiai – apie 15 eurų.

Perkuria į šventinius kostiumus

Prasidėjus kalėdinių renginių maratonui, sumanu nebedėvimus drabužius panaudoti kaip pagrindą karnavaliniams kostiumams kurti.

Taip tėčiui nebetinkantis raudonas džemperis ar marškinėliai, sutraukti apačioje ir papuošti, gali virsti įspūdingu pomidoro ar braškės kostiumu vaikui, skalbiant susivėlęs pilkas megztukas – pelės ausimis, pilveliu ir uodega, nėriniuota užuolaida – angelo kostiumo pagrindu.

„Turiu specialiai „skuduriukams“ skirtą dėžę, kur nugula dailaus audinio išaugti, suplyšę drabužiai. Jie pravertė, pavyzdžiui, siūdinantis pirmąją karantino kaukę, siuvant patalus dukters žaislams, kuriant karnavalines ar Užgavėnių kaukes“, – pasakojo „DĖK’ui“ drabužių taisymo dirbtuvėse dalyvavusi Kristina.

Auksarankė Skaistė Matonytė išaugtas ar pasidėvėjusias vaikiškas pėdkelnes supina į šveistukus indams. Pasakojimą, kaip tokį pasidaryti sau, rasite „Atliekų kultūros“ paskyroje „Youtube“.

Nebepritaikoma minkšta tekstilė gali virsti patogiomis šluostėmis įvairiems paviršiams valyti.

Moksleiviams dovanojo dirbtuves

Pavasarį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su tekstilės pernaudojimo idėją puoselėjančia Milda Paukšte dovanojo moksleiviams 20 daiktų atnaujinimo dirbtuvių. Dalis jų buvo skirta drabužių taisymui.

Tiek merginos, tiek vaikinai piešė ant nebereikalingų džinsų, įplyšimus ar dėmes slėpė perkeldami etiketes iš vienos drabužio vietos į kitą, iš pradilusių pėdkelnių ar pasimetusių kojinių rišo žaislus jaunesniems šeimos nariams.

„Retai girdžiu, kad tėvai leistų vaikams patiems taisyti ar tiesiog panaudoti žaidimams nebereikalingus drabužius, užuot juos išmetus. Ir be reikalo – tokia veikla labai įtraukia ne tik pradinukus, bet ir vyresnius.

Karpydami, ardydami, siūdami, perkonstruodami nebepritaikomus drabužius vaikai lavina kūrybiškumą ir ugdo tvaresnį santykį su drabužiais“, – pastebėjo M. Paukštė.

Vaikiškų drabužių taisymo gidas

LOPYMAS

Greitasis būdas – prilyginti ar pridygsniuoti specialius lopus. Jie būna lygūs, siuvinėti, atšvaitinio audinio ir parduodami siuvimo reikmenų parduotuvėse.

Praktiškas – vietoj lopo panaudoti kitų drabužių detales (džinsų kišenes, etiketes, dekoro elementus).

Nepastebimas – praplyšusią vietą uždengti ar pakeisti nauju audiniu plačiai, nuo siūlės iki siūlės.

Nuotaikingas – skyles kelnėse paversti charakteringais veidais, iš apačios prisiuvus kito audinio skiautę, pritaisius dantis ir viršuje įkomponavus akis.

Meniškasis – kiauras vietas papuošti nėriniais, siuvinėjimais.

TRUMPINIMAS

Iš kelnių – šortai.

Iš palaidinės ilgomis rankovėmis – marškinėliai.

Iš džinsinio švarkelio – liemenė.

NEIŠSIPLAUNANČIŲ DĖMIŲ MASKAVIMAS

Paslėpkite jas po sagomis, skiautėmis, etiketėmis, siuvinėjimais.

Paverskite dėmes piešiniais, naudodami tekstilinius markerius ar dažus.

Nudažykite visą drabužį, pavirindami su medvilnei dažyti skirtais dažais namuose ar užsisakykite tokią paslaugą drabužių valymo įmonėje.

SUPLYŠUSIOS KOJINĖS IR PĖDKELNĖS

Suadykite. Šiai veiklai reikia skirti laiko ir pasirinkti tinkamus siūlus, tačiau efektyvesnio būdo sutvarkyti praplyšusias kojines, pirštines, pėdkelnes šiuo metu nėra. Patogiau darbuotis į adomą kojinę įsidėjus teniso kamuoliuką.

Sukarpius vaikiškas pėdkelnes žiedais, lengva nusipinti kempinę indams plauti bei įvairiems paviršiams valyti, taip pat pasidaryti gumelių plaukams surišti.

Pasimetusios kojinės ir išaugtos pėdkelnės gali praversti kūrybai – virsti vikšreliais, aštuonkojais, kiškiais ar rankos lėlėmis.

KITI PRAKTIŠKI SPRENDIMAI

Vietoj sugedusių užtrauktukų – sagos.

Smunkančioms kelnėms prilaikyti – petnešos.

Trumpokos rankovės prailgėja su riešinėmis. Kelnės – su blauzdinėmis. Tiek vienomis, tiek kitomis gali virsti ir nebetinkamų dėvėti megztukų rankovės.

Nebemieli drabužiai dar gali tapti žaliava naujiems siuviniams, pavyzdžiui, karnavaliniams kostiumams ar žaidimams, taip pat pirmiesiems drabužių perkonstravimo eksperimentams.