Ką sako ekologai?

Dažnai kritikuojamos dėl vartotojiško požiūrio šventės primena, jog svarbu ne tai, ką įsigysime, o kokią prasmę suteiksime tam, ką jau turime. Šiai nuomonei pritaria ir Utenos regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Miglė Kastėnė.

„Šiuo laikotarpiu siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką namuose jau turite ir galbūt eglutės ar namų puošmenas galite pasigaminti iš jau turimų medžiagų ar daiktų. Taip ne tik ekologiškiau, bet ir gali būti smagus laisvo laiko praleidimo būdas kalėdiniu laikotarpiu. Tačiau jeigu tikrai labai norisi įsigyti kažką naujo, pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti daiktų dalijimosi punktuose, stotelėse ar kitur, mainytis papuošimais su kitais.

Norėčiau palinkėti visiems šiuo laikotarpiu nepamiršti visko, ką žinote apie ekologiją. Kalėdų laikotarpis labai įtemptas ir paremtas emociniais pirkiniais, todėl svarbu prisiminti, kad geriausia dovana ar namų puošmena yra pagaminta jūsų rankomis“, – kalbėjo M. Kastėnė.

Pasiteiravus, koks pasirinkimas būtų ekologiškesnis ir ką patartų rinktis pati ekologė: kirstą, vazonėlyje, dirbtinę ar nuomotą eglę, M. Kastėnė sakė, jog nors šis klausimas ypač dažnas, visi pasirinkimai turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų.

„Vieno ir teisingo atsakymo nėra.Dažnam gali atrodyti, kad renkantis dirbtinę eglutę padedame aplinkai nekirsdami medžių. Juk visi vadovaujamės principu, kad daugkartinis daiktas geriau nei vienkartinis. Čia yra dalelė tiesos, tačiau gaminant tokią eglutę yra išskiriama nemažai CO2 ir eikvojami gamtos ištekliai, todėl jeigu jau turite dirbtinę eglutę, naudokite ją kuo ilgiau (bent 10 metų). Taip pat pasidomėkite galbūt turite kaimyną arba giminaitį, kuris galėtų atiduoti nebenaudojamą eglutę.

Taip pat galite įsigyti gyvą eglutę. Tačiau specialiai auginamos eglutės eikvoja dirvožemio resursus, o tokio proceso metu jis gali būti užteršiamas perticidais. Renkantis gyvą eglutę reikėtų nepamiršti, kad po mėnesio ji taps nereikalinga, todėl svarbu tinkamai ja pasirūpinti (atiduoti kompostavimui ar persodinti). “, – komentavo ekologė.

Atsižvelgia ir į tendencijas

Vilnietė Aušra sako, kad kalėdinės eglutės pradeda dairytis dar lapkričio viduryje, nes augindama mažamečius vaikus nori jiems sukurti šventišką nuotaiką. Moteris nuo vaikystės prisimena, jog kalėdinės eglutės pasirinkimas keitėsi ir egzistavo tam tikros mados tendencijos.

„Kažkada juk buvo natūralu ir kaimuose net suprantama, kad žmogus pasiima kirvį ir eina į mišką nusikirsti eglutės. Niekam net nekildavo klausimų, kodėl negalima to daryti. Vėliau ėmė atsirasti vis daugiau dirbtinių eglių. Net buvo mada įsigyti ją kuo aukštesnę, įdomesnės spalvos ar formos. Vėliau atsigręžta į tradicijas ir kai pradėjome daugiau girdėti apie ekologiją, ieškojome eglučių vazonėliuose, pamerktų šakų. Ir vėl norėjome to eglės sukuriamo namų kvapo.

Man visada buvo svarbu išsirinkti eglę, tarsi nuo jos priklausytų visos šventės. Nuo praėjusių metų vis dažniau atkreipiu dėmesį į nuomojamų eglių pasiūlą ir pati susigundau. Tai patogu ir leidžia eglute pasidžiaugti tiek, kiek reikia. Tačiau jei ieškotume geriausio varianto, turbūt reikėtų puošti pačius namus, o jei turite kiemą ir jame augančią eglę – papuošti ją ir taip sukurti šventišką nuotaiką ne tik sau, bet ir kaimynams“, – kalbėjo Vilniaus gyventoja.

Žaliaskarės nuomą renkasi ne tik įmonės

Aušra dvejojo, ar žaliaskarės nuoma yra geriausias pasirinkimas, tačiau pasakojo, kad vis dažniau išgirsta apie tokią alternatyvią pasirenkančias įstaigas bei pavienius gyventojus. Tai patvirtino ir vieni pirmųjų eglių nuomą (kuomet eglutę klientas gauna tik tam tikram laikui, o vėliau ji iš jo yra paimama) Lietuvoje pasiūlę bei patys egles auginantys ūkio „Sodo Rožė“ atstovai. Projektų vadovas Justinas Virbickas sakė, jog iš pradžių šia paslauga susidomėjo įmonės ir tik dabar ji populiarėja eglutę renkantis gyventojams.

„Pradėjome vieni pirmųjų, nes pamatėme, kaip puikiai tai veikia Vakarų Europoje, Olandijoje, Belgijoje. Iš pradžių klientai stipriai nesidomėjo. Jiems būdavo įprastą medį nusipirkti, juo pasidžiaugti,o paskui, tiesiog išmesti. Pirmiausia susidomėjo įmonės. Jiems tai siejosi ne tik su ekologija, bet būdavo ir didelis patogumas bei palengvinimas, nes nereikėdavo patiems nusipirkus eglutės jos atsivežti, užnešinėti į šeštą aukštą, o po Kalėdų dar galvoti, kur ją utilizuoti.

Mes padarome viską už juos ir tai nieko nekainuoja papildomai. Kuo toliau, tuo labiau idėja pradėjo patikti ir paprastiems gyventojams. Kasmet gauname vis daugiau užsakymų eglučių nuomai iš fizinių asmenų. Kas labai džiugu“, – kalbėjo pašnekovas bei pridūrė, jog kadangi patys eglutes ir augina, būdavo morališkai skaudu matyti, jog po švenčių medeliu tiesiog atsikratoma.

J. Virbickas pasakojo, kad atsodinus mažesnius medelius jie gana sėkmingai prigyja ir žaliuoja toliau. Praėjusiais metais surinkę visus medelius su šaknimis jie juos nuvežė į kaimynystėje esantį ūkį „Myliu kaimą“ bei iš gyventojų surinktus medelius susodino miško aplinkoje. Čia po švenčių atsidurs ir šiemet gyventojų išsinuomotos eglutės. Jei nuomojamas kirstas medelis, vėliau jis yra kompostuojamas ir panaudojamas tręšiant kitus augalus.

Ūkio atstovas sakė, kad vis daugiau žmonių domisi tvarumu ir renkasi eglutės nuomą bei pasidomi, kaip vyksta procesas.

Pasigaminti dar paprasčiau!

Tekstilės pernaudojimo studijos „Denim Diaries“ įkūrėja Milda Paukštė eglutę siūlo pasigaminti ir iš namuose jau turimų priemonių. Prieš įsigyjant naują daiktą reikėtų apsidairyti. Galbūt jau turite tam reikalingų priemonių?

„Eglutės formą galima sukurti ant sienos ar šaldytuvo (jei jis įmontuojamas) lipinant girliandą, lemputes ar žaisliukus. Ši tendencija kasmet vis stiprėja. Kasmet matau vis daugiau bičiulių, kurie tokiu būdu ir sprendžia šį klausimą. Paprasčiausias būdas eglutę kurti iš to, kas jau yra.

Dar vienas variantas yra viską pasidaryti iš gamtinių medžiagų. Pavyzdžiui, šakas dedant vis didėjančia tvarka ir taip kuriant eglutės formą bei tarpuose kabinant žaisliukus. Ją taip pat galima surišti iš eglišakių, o tokios eglės pagrindą pasigaminti iš kartono ar kitos priemonės. Taip galima pasigaminti stilizuotą ir gražią eglutę“, – pasakojo M. Paukštė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad įvairios organizacijos ir įmonės kuriant eglutę panaudoja netikėčiausias priemones. „Denim Diaries“ studiją praėjusiais metais puošė iš džinso pagaminta eglutė. Socialinė iniciatyva „Tapk laisvas”, padedanti sutrikusio intelekto žmonėms, savo eglutei pasirinko bei siūlė įsigyti eglutes iš tekstilės atraižų. „Visi pagal savo veiklos sritį gali sukurti išradingas eglutes. Ją tikrai galima pagaminti iš to, ką turime aplink“, – imtis kūrybiškumo skatino M. Paukštė.

Ką pasirinkti?

Vis dėlto priimdami sprendimą dėl kalėdinės eglutės turime pagalvoti ir kaip elgsimės su savo kalėdiniais papuošimais vėliau. Mažiausiai kenksmingas būdas yra savo pasigamintų puošmenų sutvarkymas, nes panaudojus jau turimus daiktus ir iš jų pagaminus papuošimus Kalėdoms, aplinkai kenkiama kur kas mažiau nei perkant visiškai naujus žaisliukus ir girliandas.

„Čia svarbus kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. Juk pačią eglutę galime pasitelkę fantaziją sukurti patys. Taip pat galime rinktis ir plastikinę, bet šiuo atveju siūlyčiau ją naudoti ne trumpiau nei dešimt metų. Gyvą eglutę vazonėlyje vėliau galėsite pasodinti norimoje vietoje ir džiaugtis ja ištisus metus.

Jei nėra galimybės pasinaudoti mano išvardintais variantais, kraštutiniu atveju galima rinktis kirsdintą eglutę“, – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.