Per pastaruosius porą dešimtmečių verslo pasaulyje įsitvirtino naujas raktinis žodis – biomimikrija. Tai metodas, kai inžinieriai, dizaineriai ir strategai ieško atsakymų gamtoje, kopijuodami ar interpretuodami milijonus metų tobulintas biologines sistemas. Kitaip tariant, mes perrašome „kodo eilutes“, kurias gamta jau seniai optimizavo, kad spręstume žmogaus sukurtus iššūkius – nuo infrastruktūros poveikio klimatui iki sveikatos priežiūros efektyvumo.

Biomimikrija nėra naujas reiškinys – žmonija nuo seno mokėsi iš gamtos. Tačiau šiandien ji tampa reikšminga strategija, galinčia transformuoti ne tik technologijas, bet ir verslo logiką. Gamta, turėjusi milijonus metų vystytis, išbandė, išgrynino ir optimizavo sistemas, kurios yra efektyvios, tvarios ir prisitaikančios prie aplinkos pokyčių. Keletas gerai žinomų biomimikrijos pavyzdžių:

• Velcro (lipnioji juostelė) – varnalėšos turi mažus kabliukus, kurie lengvai prisitvirtina prie audinių, kailio. Išradėjas George’as de Mestral’as sukūrė „Velcro“ – lipnią juostą su mažais kabliukais.
• Greitieji traukiniai – Tulžys turi aerodinamišką snapą, kuris leidžia jam nerti į vandenį beveik be purslų. Japonijoje traukinių dizainas patobulintas imituojant tulžio snapo formą, taip sumažintas triukšmas ir pagerintas energijos vartojimas.
• Plaukimo kostiumai – ryklio oda turi mažus griovelius, kurie sumažina vandens pasipriešinimą. Sukurti specialūs plaukimo kostiumai su paviršiaus struktūra, imituojančia ryklio odą, taip gerinant plaukikų greitį.
• Savaime išsivalantys audiniai – Lotoso lapas turi mikroskopinius iškilimus, kurie leidžia vandens lašams lengvai nubėgti ir pašalinti nešvarumus, pritaikius šį principą buvo sukurti savaime išsivalantys audiniai.
• Pastatų aušinimas – Termitų lizdai suprojektuoti taip, kad efektyviai reguliuotų vidinę temperatūrą, užtikrindami oro cirkuliaciją. Architektūroje pastatai projektuojami taip, kad naudotų mažiau energijos, imituodami termitų lizdų vėdinimo sistemas (pvz., „Eastgate Centre“ Zimbabvėje).

Tai tik keletas geriausiai žinomų biomimikrijos pavyzdžių, kurių iš ties yra labai daug. Visi atsakymai slypi gamtoje nuo uodo straubliukų (medicininės adatos), gekonų pėdučių (lipnūs siurbtukai) iki sudėtingų komunikacijos procesų skruzdėlyne ar bičių avily.

Taigi biomimikrijos potencialas atsiskleidžia ne tik per pavienius techninius sprendimus, bet ir platesnėje – ekosistemų mastelio – dimensijoje. Čia svarbu kalbėti apie ekosisteminį mąstymą, kuris reiškia gebėjimą matyti visumą, ryšius tarp elementų, suvokti savo veiksmų ilgalaikes pasekmes ir sistemos atsparumą. Ekosisteminio mąstymo dėka suprantame, kad kiekvienas sprendimas versle turi įtaką aplinkiniams elementams ir negali būti vertinamas izoliuotai. Tai skatina kurti sistemas, kurios yra ne tik efektyvios, bet ir geba atsinaujinti, atkurti ir palaikyti pusiausvyrą.

Ekosisteminis mąstymas neatsiejamas nuo regeneruojančių sistemų idėjos. Šiuo požiūriu nepakanka būti tiesiog „mažiau blogu“ ar „neutralizuoti žalą“. Regeneruojančios sistemos – tai tokios sistemos, kurios ne tik mažina aplinkos taršą, bet aktyviai prisideda prie ekosistemų ir socialinės gerovės atkūrimo. Pramonė šiandien turi unikalią galimybę ne tik imti iš aplinkos, bet ir aktyviai prisidėti prie jos regeneracijos. Tai galima pasiekti naudojant žiedinės ekonomikos principus, kai atliekos tampa ištekliais, o produktai kuriami taip, kad jų gyvavimo ciklo pabaigoje jie galėtų būti perdirbti, atnaujinti arba tapti naujų produktų dalimi.

Įmonės, kurios renkasi regeneruojančią ekonomiką, ilgainiui tampa ne tik aplinkai draugiškesnės, bet ir ekonomiškai stipresnės. Jos mažina priklausomybę nuo ribotų išteklių, tampa atsparesnės rinkų svyravimams, o kartu stiprina santykius su bendruomenėmis ir vartotojais, kurie vis labiau vertina atsakingumą ir tvarumą.

Pasaulyje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai biomimikrijos, ekosisteminio mąstymo ir regeneruojančių sistemų derinys keičia visą verslo paradigmą. Vienas tokių pavyzdžių – pramoniniai parkai, kuriuose gamyklos ir įmonės bendradarbiauja tarpusavyje, imituodamos natūralias ekosistemas, kur atliekos iš vieno proceso tampa ištekliais kitam.

Pramonės ateitis priklauso tiems, kurie gebės įsisavinti biomimikrijos principus, mąstys ekosistemiškai ir kurs regeneruojančias sistemas. Tai nėra tik graži idėja – tai būtinybė, siekiant ilgalaikio augimo, tvarumo ir verslo atsparumo. Gamta ne tik įkvepia sprendimus – ji moko mus, kaip gyventi ir veikti harmonijoje su aplinka.

Naudinga nuoroda: The Biomimicry Institute.

Šaltinis – Vilma Burskytė, VMG grupės tvarumo vadovė