Įmonių valdybos šiemet ypač daug dėmesio skiria geopolitiniams įvykiams. Per EY neseniai atliktą kokybinį tyrimą tai akcentavo viso EMEIA regiono (Europos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Afrikos) verslai. Tuo pačiu valdybų nariai sutinka, jog tvarumo strategija yra būdas prisitaikyti prie kintančių geopolitinių aplinkybių.

Kryptis nesikeičia, bet pokyčiams reikės daugiau laiko. Taip galima apibūdinti Europos Komisijos (EK) siūlymą suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį įmonėms tinkamai pasirengti tvarumo ataskaitų teikimui. Apskritai, „Omnibus“ projektas orientuotas į tvarumo atskaitomybės reikalavimų supaprastinimą, siekiant verslui palengvinti administracinę naštą ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą. Pokyčiai būtų ypač aktualūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios įprastai susiduria su didesniais iššūkiais įgyvendinant naujus reikalavimus.

Savo ruožtu per EY atliktą „EMEIA Board Priorities 2025“ tyrimą Europoje apklausti bendrovių valdybų nariai teigia, kad permainos nereiškia EK atsitraukimo nuo tvarumo – stabdis nespaudžiamas, kryptis nekeičiama. Tiesiog kelionė gali tapti ilgesnė.

Verta pažymėti, jog įmonės, kurios jau anksčiau išmoko užtikrinti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD) reikalavimus ir teikia ataskaitas, gali būti tikros dėl savo įdirbio vertės. EY tyrimas atskleidė, kad dauguma valdybų laikosi pozicijos, jog ilgainiui tvarumo ataskaitų teikimas taps įprastine praktika, tad organizacijos galės pereiti nuo atitikties galvosūkių ir dirbti ties tvarumo integravimu į savo verslo modelius, ir mažinti anglies dvideginio emisiją visoje vertės grandinėje.

Tvarumo argumentai nesumenko

Pernai daugiau negu pusė pasaulio gyventojų ėjo prie balsadėžių. Politiniai žemėlapiai keitėsi nuo Lietuvos iki JAV. Galima pastebėti, jog dalis naujųjų vyriausybių, bent jau Europos Sąjungos (ES) valstybėse, akcentuoja, kad tęs žaliąjį kursą ir palaikys Bendrijos ambicijas tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Antai, Friedrichas Merzas neseniai pareiškė, jog 50 mlrd. eurų iš Vokietijos infrastruktūros fondo galėtų būti atidėta klimato apsaugos priemonėms.

Apskritai, tiek nagrinėjant vyriausybių pozicijas, tiek naujausią „EY Geostrategic Outlook 2025“ apžvalgą, tampa akivaizdu, jog žaliosios permainos – vis svarbesnė geopolitinių planų dalis. Atsparumo tema yra neatskiriamas energetikos sektoriuje vykstančios transformacijos fonas.

Be to, savo svorį išlaiko ir argumentai, jog tvarumas skatina augimą. Pirma, akivaizdu, kad atsinaujinančiosios energetikos projektai gali sukurti tūkstančius naujų darbo vietų. Antra, svarbi priežastis plėtoti šios srities veiklą yra klimato pokyčiai ir vis didesnis jų reikšmingumas, auganti įtaka žmonių gyvenimo kokybei ir verslų tęstinumui. Trečia, energetinė nepriklausomybė. Ne veltui atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra yra pagrindinė Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos ašis: saulės, sausumos ir jūros vėjo elektrinės 2030 metais Lietuvai turėtų pagaminti tiek energijos, kiek bus suvartojama šalyje.

EY duomenimis, pasaulyje investicijos į švarios energetikos projektus išaugo 40 procentų. Kitaip tariant, traukinys juda gan dideliu greičiu, kad jo kursą būtų įmanoma pakeisti staigiai ir radikaliai. Atitinkamai, savo pasiūlymais EK sumažina neapibrėžtumą ir riziką, kad tvarumo pažangos ambicijos rizikuoja pralaimėti, jeigu neatlieps ir nebus suderintos su ekonomikos tendencijomis. Be to, energetika jau seniai tapo hibridinio karo įrankiu ir būtent ši auganti rizika skatina valstybes žaliosios transformacijos sprendimus integruoti į savo saugumo planus.

Permainos kainuoja – kas pasidalins išlaidas?

Žvelgiant iš vartotojo perspektyvų, pokytis, vedantis žalesnės ekonomikos link yra sąlyginai brangus. Globalūs EY duomenys rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) vartotojų negali sau leisti rinktis aplinkai palankesnių produktų ar paslaugų. Šis rezultatas atskleidžia kainų konkurencingumo svarbą. Dalis vyriausybių gali įvesti subsidijas ir kitas paskatas žaliųjų produktų bei paslaugų kainoms mažinti. Vis dėlto šias pastangas gali riboti augantys biudžetų deficitai. Be to, geopolitinė įtampa gali turėti dvejopą poveikį: ji gali paspartinti žaliąsias investicijas, kaip tai įvyko ES po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau JAV ir ES siekis sumažinti priklausomybę nuo žaliavų ir prekių iš Kinijos gali padidinti kainas ir sulėtinti energetikos pertvarką.

Apibendrinant, įmonėms teks derinti savo planus su naujais politikos prioritetais. Verslui turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti paskatų programomis ir sumažinti žaliųjų projektų kapitalo kaštus. Ilgalaikiu periodu prireiks išteklių ir pastangų tvarumo strategijoms tobulinti ir keisti, nes tarptautiniams tvarumo reikalavimams ir taisyklėms vis dar trūksta nuoseklumo, pavyzdžiui, nėra vieningo pasaulinio sutarimo dėl anglies dioksido apmokestinimo. Be to, išlieka tikimybė, kad dalis su tvarumu susijusių reguliavimo priemonių gali būti atšaukta – daliai verslų tai atneštų laikiną finansinį palengvėjimą, tačiau kartu išryškintų ir reguliavimo nenuspėjamumą.

Taigi, įmonės turi atidžiai stebėti šiemet vykstančius klimato politikos sprendimus, vyriausybių prioritetus. Šie sprendimai darys įtaką finansinėms prognozėms ir investicijų planams – ypač tuose sektoriuose, kur tvarumas tampa vis svarbesne verslo formulės dalimi.

Daugiau apie „EY EMEIA Board Priorities 2025“ tyrimą (anglų k.) čia.

Apžvalgą „EY Geostrategic Outlook 2025“ (anglų k.) rasite čia.

Apie EY:

EY | Kuriame veiksmingesnį pasaulį

EY kuria veiksmingesnį pasaulį – naują vertę klientams, darbuotojams, bendruomenei ir visai planetai, kartu stiprindama pasitikėjimą kapitalo rinka.

Duomenų, dirbtinio intelekto ir pažangiųjų technologijų įgalintos EY specialistų komandos padeda klientams užtikrintai kurti ateitį ir rasti atsakymus į aktualius šiandienos ir rytojaus klausimus.

EY komandos teikia visą spektrą paslaugų audito, mokesčių, verslo strategijos, sandorių ir konsultacijų srityse. Pasitelkdama savo pasaulinio profesinių paslaugų tinklo ekspertus ir kitus verslo partnerius, remdamasi ūkio šakų įžvalgomis, EY teikia paslaugas daugiau nei 150 šalių ir teritorijų.

Kartu užtikrintai kuriame ateitį.

Nuoroda į EY yra nuoroda į pasaulinę organizaciją, o taip pat gali būti nuoroda į vieną ar kelias „Ernst & Young Global Limited“ įmones. „Ernst & Young Global Limited“, yra ribotos atsakomybės Jungtinės Karalystės bendrovė, kuri neteikia paslaugų klientams. Informaciją apie tai, kaip EY renka ir naudoja asmens duomenis, ir asmenų teisių pagal duomenų apsaugos teisės aktus aprašymą rasite adresu ey.com/privacy. EY įmonės narės nevykdo teisės praktikos ten, kur tai draudžia vietiniai įstatymai. Daugiau informacijos apie mūsų organizaciją rasite ey.com.

© 2024 Ernst & Young Baltic UAB.

Visos teisės saugomos.

EY – „Ernst & Young Global“ narė – yra profesinių paslaugų Baltijos šalyse lyderė. Daugiau nei 800 specialistų Baltijos šalyse vienijanti bendrovė teikia audito, mokesčių, apskaitos, strategijos, sandorių, teisines ir kitas verslo ir viešojo sektoriaus konsultacijų paslaugas.

Komentaro autorius Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Šaltinis – Ernst & Young Global | ey.com