Tvarumas – ant „konkurencingumo“ aukuro

2024-12-28

Atliekų kultūra

Šiais metais kadenciją pradėjus naujajai Europos Komisijai ir Parlamentui, politinės darbotvarkės centre atsidūrė saugumo bei ekonominiai prioritetai. Vos praeitos kadencijos pradžioje pristatyta žaliojo kurso Europos Sąjungos vystymosi strategija vietą užleido bloko pramonės skatinimui bei konkurencingumo didinimo klausimams.

Atsižvelgiant į tai, jog dar praeitoje kadencijoje žaliasis kursas susidūrė su rimtu pasipriešinimu, galima prognozuoti, jog ir 2024-29 metais jis bus įgyvendinamas tiek, kiek jo tikslai derės su konkurencingumo, pramonės pažangos bei kitais ekonominiais prioritetais ir europinės rinkos žaidėjų lūkesčiais.

Panašu, kad šios tendencijos jau įgauna pagreitį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad, atsižvelgdama į valstybių narių rekomendacijas, Europos Komisija sieks supaprastinti aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos reikalavimus stambiam verslui bei pramonei, bent 25 proc. sumažindama europinių tvarumo ataskaitų įpareigojimus.

Žaliojo smegenų plovimo neišvengė pati Europos Komisija

Tvarumo ataskaitų teikimo taisyklės stambioms ES kompanijoms įvestos dar praeitą 2019-24 metų kadenciją ir sudaro svarbią europinio žaliojo kurso aplinkosauginių iniciatyvų paketo dalį. Ataskaitose kompanijos turi pateikti išsamią informaciją apie jų ekonomines veiklas, tiekimo grandines ir jų poveikį aplinkai, tokiu būdu siekiant paskatinti bankus bei investuotojus identifikuoti ir finansuoti tvarias veiklas.

Aistė Pikšrytė, asmeninio archyvo nuotr.

Atlikdamos vadinamąjį dvejopo reikšmingumo vertinimą (angl. double materiality assessment), kompanijos turi nusistatyti tvarumo tikslus ir rodiklius aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityje. Praktiškai tai apima CO2 emisijų ir įvairių ekonominių veiklų taksonomijos skaičiavimą, siekiant identifikuoti, kurios konkrečios kompanijos veiklos gali būti laikomos tvariomis, taip pat duomenų apie šias veiklas rinkimą, atsižvelgiant į specialiai tam skirtus standartus, audito veiklas ir kt.

Tvarumo ataskaitų teikimo tikslas – padėti investuotojams, vartotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims įvertinti kompanijų rezultatus tvarumo srityje, tuo pat metu siekiant išvengti žaliojo smegenų plovimo.

Tiesa, tvirtinant europinės taksonomijos taisykles, kuriomis siekiama identifikuoti, kokios ekonominės veiklos ES atitinka tvarumo kriterijus, žaliojo smegenų plovimo išvengti nepavyko pačiai Komisijai. Sudėtingame politinių išskaičiavimų valse, Vokietijos ir Prancūzijos pageidavimu į taksonomiją buvo įtrauktos ir tvariomis veiklomis pripažintos dujinė ir branduolinė energetika, o tai, savo ruožtu, ES paskatino ir toliau investuoti į šias de facto netvarias veiklas.

Komisijos reveransai verslui

Panašią praktiką – aplinkosaugą ir tvarumą aukoti dėl „mistiškumu“ kvepiančio ekonominio konkurencingumo (bet apie tai kitą kartą) ir pramonės pažangos – galime stebėti ir šiuo metu. Žaliąjį kursą, kurį Komisija 2019 metais pristatė kaip „švaraus augimo strategiją Europai“, vis labiau užgožia stambių rinkos žaidėjų ir pramonės lobistų interesai.

Tvarumo ataskaitų teikimo procesui dar net nespėjus deramai įsibėgėti, jų teikimo reikalavimus Europos Komisijos pirmininkė jau spėjo pavadinti dažnai persidengiančiais ir didinančiais biurokratiją. Na, senų gerų finansinių ataskaitų teikimo prievolės Europos kompanijoms yra gerokai sudėtingesnės nei tvarumo ataskaitų. Tačiau apie finansinių ataskaitų teikimo supaprastinimą ES kažkodėl nediskutuojama.

Anot U. von der Leyen, bus pradėta trijų svarbių europinių teisės aktų – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos, Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos ir ES taksonomijos reglamento arba taisyklių, skirtų tvarių ekonominių veiklų klasifikacijai, supaprastinimo procedūra.

Supaprastinimas numatomas atsižvelgiant į valstybių narių rekomendacijas Europos Komisijai 2025 metų pirmąjį pusmetį pateikti konkrečius pasiūlymus dėl tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų sumažinimo bent 25 proc., į juos taip pat įtraukiant biurokratijos ir poveikio konkurencingumui vertinimus.

Tokie U. von der Leyen reveransai verslui jau nebestebina, kadangi dar praeitą kadenciją panašių Komisijos mėginimų įsiteiki, silpninant aplinkosauginius reikalavimus, yra sulaukę Europos ūkininkai, taip pat – Vokietijos ir Prancūzijos dujinės bei branduolinės energetikos lobistai, šias dvi energetikos šakas įtraukiant į europinę taksonomiją. Tarsi to dar būtų negana, šių metų spalį Komisija pasidavė spaudimui siūlyti atidėti ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

Žalioji darbotvarkė gali likti tik deklaracijomis

Apskritai galima teigti, jog aplinkosauginės iniciatyvos ir pats žaliasis kursas šios kadencijos metu europinėje politinėje darbotvarkėje figūruoja tiek, kiek jo nuostatos sutampa su stambių europinės rinkos žaidėjų lūkesčiais. (Tai reiškia, beveik nė kiek.) Pastariesiems nuolatos kritikuojant per aukštus aplinkosauginius reikalavimus, per didelę biurokratinę naštą ir pan., galima prognozuoti, jog žalioji darbotvarkė 2024-29 metų kadencijos laikotarpiu gali likti tik popieriuje išdėstytomis skambiomis deklaracijomis.

Nevyriausybinės organizacijos „World Wildlife Fund“ (WWF) ES politikos padalinio atstovų teigimu, tvarumo reikalavimų mažinimu siekiama ne tiek tvarumo ataskaitų teikimo supaprastinimo, kiek visiško jo dereguliavimo. Anot organizacijos, Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos pirmtakė standartizuotos tvarumo ataskaitų teikimo sistemos užtikrinti nesugebėjo.

Kęstutis Kupšys, asmeninio archyvo nuotr.

Europoje stebime didžiulį pasirengimo tvarumo ataskaitų teikimui netolygumą. Rytų ir Centrinėje Europoje įmonių tvarumo ataskaitų kokybė tiesiog tragiška. Tai nepadeda kuriant tvarią ekonomiką, nepadeda žingsniuojant ES Kapitalo rinkų sąjungos link. Ne veltui WWF atstovas Sebastien Godinot yra sakęs, kad idealiu atveju įmonių tvarumo ataskaitas turėtume ES lygiu sureguliuoti reglamentu, o ne direktyva. Komisija kol kas nesiryžo žengti šio žingsnio; matyt, norima dar penkmetį ar ilgiau klaidžioti bandymų ir klaidų keliais.

Turime, ką turime. Gerai bent tiek, kad siekiant pašalinti rinkos trūkumus ir modernizuoti tvarumo ataskaitų teikimą buvo sukurta dabartinė teisinė sistema, sudaranti galimybę kompanijoms išskirti ir įgyvendinti ilgalaikius prioritetus bei valdyti rizikas rinkoje, kurioje tvarumas įgauna vis didesnę svarbą, be kita ko, išvengiant žaliojo smegenų plovimo.

Taigi, sistemos keitimas jai dar tik neseniai pradėjus veikti sukeltų nemažai sumaišties. Tvarumo ataskaitų supaprastinimas, anot „World Wildlife Fund EU“, prieštarauja ir pačios Europos Komisijos teiginiui, jog tokios ataskaitos yra esminis Europos žaliojo kurso aspektas, priklausantis nuo lengvai prieinamos, palyginamos ir patikimos tvarumo informacijos. Anot pačios Europos Komisijos, bankai ir investuotojai tikisi geresnės tvarumo duomenų kokybės ir palyginamumo, kurį ir įgalina tvarumo ataskaitų teikimas.

Dėl teisinio neapibrėžtumo biurokratinė našta gali net padidėti

„World Wildlife Fund“ teigimu, tikslas tvarumo ataskaitų įpareigojimus sumažinti 25 proc. stokoja tikslaus modeliavimo, nepagrindžia, kaip konkrečiai jis atitinka faktinius ataskaitų teikimo reikalavimus, būtinus politiniams tikslams pasiekti, ir yra tiesiog savavališkas.

Pakeitus ataskaitų teikimo tvarką ir atsiradus teisiniam neapibrėžtumui, dėl kurio kompanijoms bus sunkiau įvertinti veiklos rezultatus, valdyti pokyčius, palaikyti verslo santykius, investicijas ir kt., biurokratinė našta gali net padidėti.

Be kita ko, supaprastintą tvarumo ataskaitų rengimą jau šiuo metu užtikrina Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (plačiai žinomos kaip EFRAG, pagal anglišką santrumpą) parengti standartai, skirti palengvinti ataskaitų teikimo procesus ir sumažinti išlaidas jų rengimui. Manome, kad gerokai svarbiau už tvarumo ataskaitų supaprastinimą yra užtikrinti pragmatišką ir spartų jų rengimą bei smulkiam verslui skirtų rekomendacijų įgyvendinimą.

Visų pirma, būtina naikinti praktiką, kuomet ataskaitų rengimo paslaugas siūlančios konsultacinės ar auditą atliekančios įmonės taiko perviršinės atitikties metodus, dėl didesnio pelno siūlydamos gerokai daugiau paslaugų, nei iš tiesų reikia kokybiškai ataskaitai parengti. Ši ydinga praktika nepadeda kompanijoms sutelkti dėmesio į iš tiesų reikšmingus ataskaitų rengimo aspektus.

Nebus įmanoma paskirstyti finansų srautų perėjimui prie švarių technologijų

Be kita ko, tvarumo ataskaitų teikimas ES privalomas tik stambioms kompanijoms, o smulkios ir vidutinio dydžio įmonės jas teikia savanoriškai. Kaip nurodo „World Wildlife Fund EU“, iš pradžių į Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą iš 32 mln. ES kompanijų buvo įtraukta vos 51 tūkst., kas sudaro tik 0,2 proc. visų ES įmonių. Kai kurie verslai gali „atsikvėpti“, mat neseniai apskaitos direktyvose pasikeitus didelių bei mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimui šis skaičius sumažėjo septintadaliu. Kol vieni „atsikvėpė“, kiti – investicinių fondų valdytojai – turbūt įkvėpė. Mat mažindami tvarumo informacijos aprėptį ir darydami tokias nuolaidas naujų žaliųjų investicijų kaži ar padauginsime.

Tvarumo ataskaitų rengimas pagal specialiai joms skirtus standartus ES yra vienas esminių tvarių investicijų pritraukimo būdų. Europos Komisijos duomenimis, norint pasiekti 2030 metų žaliojo kurso ir „REPowerEU“ plano, skirto apsirūpinimui energija, tikslus, papildomai reikia skirti 620 mlrd. eurų. Kadangi daugiau nei 60 proc. mažmeninių investuotojų yra tvirtai įsitikinę, jog pageidauja, kad jų investicijos būtų tvarios, tvarumo standartai suteikia galimybę įmonėms gauti daugiau finansavimo perėjimui prie švarių technologijų.

Kaip pažymi „World Wildlife Fund“, Europos priežiūros institucijos jau ne vienerius metus įspėja, jog be patikimų ES kompanijų tvarumo duomenų nebus įmanoma tinkamai paskirstyti finansų srautų, kad būtų galima pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos. Štai koks nelinksmas scenarijus dėl perdėm „tvaraus“ Europos Komisijos ir stambiųjų verslų ryšio!

Autoriai: Dr. Aistė Pikšrytė, europinės politikos analitikė, ir Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Multi-stakeholder statement_Smart implementation ESRS

Šaltinis – „Klimato reporteriai“