Nuo pakuotės dizaino, gamybos ir logistikos sąnaudų optimizavimo, iki tobulinamo atliekų išrūšiavimo proceso – pakuočių gyvavimo grandinėje nėra srities, kurios negalėtų patobulinti dirbtinis intelektas (DI) ar mašininis mokymasis. Pavyzdžių, kaip verslas jau naudojasi šiais įrankiais, vis daugiau, o kai kurie specialistai pažymi, kad žiedinės ekonomikos ateitis, apskritai, įmanoma tik su DI pagalba.

Apie vienokius ar kitokius DI įdiegtus sprendimus, susijusius su pakuočių pokyčiais, jau kalba „Coca cola“, „Nestle“, „Unilever“, „Amazon“, „Procter & Gamble“ ir daugelis kitų. Vieni tobulina dizainą ir per pakuotę gerina bendravimą su klientu, kiti optimizuoja sąnaudas ar ieško sprendimų plastiko taršos problemai. Ką tai reiškia Jūsų verslui? Jei dar neįtraukėte naujausių įrankių į kasdienę veiklą, verta pradėti domėtis. Matant, kokios investicijų į DI varžybos užverda pasaulyje, nesunku nuspėti, kad jos taps norma ir konkurencingumui.

Efektyviau ir išmaniau

Pakuočių dizainas ir jų gamyba yra vienos iš sričių, kuriose DI technologijos jau daro įtaką. Naujų technologijų pagalba įmonės gali optimizuoti medžiagų naudojimą, kurti lengvesnes, tačiau funkcionaliai neprastesnes pakuotes. DI sėkmingai analizuoja medžiagų savybes ir numato, kaip jos elgsis įvairiomis sąlygomis, o tai padeda užtikrinti, kad pakuotės kūrime būtų naudojamos tik būtinos žaliavos, o dizainui išpildyti pasitelkiamas mažiausias reikiamas žaliavų kiekis. Štai „Package Decision Engine“ – dirbtinio intelekto modelis, kurį sukūrė ir pagamino „Amazon“, – gali nustatyti efektyviausią kiekvienos prekės pakuotės tipą ir taip sumažinti kartoninių dėžių, oro pagalvių, juostelių ir laiškų, naudojamų pirkiniams siųsti, skaičių. „Amazon“ skaičiuoja , kad šis modelis ir kitos pakavimo naujovės nuo 2015 m. bendrovei padėjo sutaupyti daugiau nei 2 mln. tonų pakavimo medžiagų visame pasaulyje.

Didelius duomenų kiekius apdoroti gebantis DI taip pat neša viltį, kad greičiau pavyks rasti ir tvaresnių plastiko alternatyvų. Pavyzdžiui, „Unilever” gamykloje Tinsukijoje (Indija), kuri gamina daugiau nei 5,4 mlrd. grožio ir sveikatingumo prekių vienetų per metus, per pastaruosius keletą metų gamybos procesuose įgyvendinta per 50 DI iniciatyvų. Vien skaitmeniniai dvyniai leido padidinti tvarių pakuočių bandymų skaičių nuo 2 per metus (2019 m.) iki 30 per metus (2023 m.) ir sumažinti pirminio plastiko naudojimą 21%. „Unilever“ tikisi iki 2028 m. sumažinti pirminio plastiko naudojimą 40%.

Raktas kūrybai ir konkurencingumui

DI gali padėti išpildyti augantį personalizuotų sprendimų poreikį. Automatizuotos sistemos leidžia greičiau ir efektyviau pritaikyti gamybos linijas naujiems dizainams, mažinant sąnaudas ir spartinant procesus, o tai įgalina kurti suasmenintus dizainus, pritaikytus konkretiems vartotojų poreikiams. O gal norite kažko visiškai naujo ir nematyto? „Canva“, „Fotor“, „MidJourney“ ir kiti įrankiai atriša rankas dizaineriams, rinkodaros specialistams kurti perlipant įprasto dizaino ribas.

„Dirbtinis intelektas įkvepia mus rasti naujų pakuotės sprendimų. Ar jie logiški, ar ne – čia kitas klausimas. Tikrai vis dar labai reikia žmonių, ekspertų įsikišimo, tik jie gali padėti kažkurioms idėjoms realizuotis. Bet vos vienu paspaudimu įmanoma gauti dešimtis, šimtus naujų idėjų, kaip tavo pakuotė gali atrodyti“, – sako Uwe Melichal, Europos prekių ženklų ir pakuočių dizaino asociacijos (EPDA) viceprezidentas.

Naujos technologijos buvo kone pagrindinė ir FACHPACK – Europos pakuočių, technologijų ir procesų prekybos mugės Niurnberge – tema. Rudenį šioje mugėje pranešimą skaitė ir U. Melichal. Jis pabrėžia, kad DI gali palengvinti daugelį pakuočių užduočių. Pagrindinės sritys, kuriose jau pasiekiama rezultatų: dizaino optimizavimas, kokybės kontrolė, tiekimo grandinės efektyvumas, personalizavimas, sąnaudų ir kainų mažinimas, tvarumas.

„Dirbtinis intelektas nepakeis žmonių. Bet tie, kurie mokės juo naudotis, turės konkurencinį pranašumą“, – pažymi U. Melichal ir rekomenduoja nuolat mokytis, stebėti technologijų plėtrą, atidžiai vertinti duomenų šaltinius. Tvari DI strategija taip pat yra būtina, kad būtų galima optimaliai išnaudoti šios technologijos teikiamas galimybes.

Atliekas rūšiuoti moderniau

Kol ateities pakuotės dar tik kuriamos, jau sukurtų pakuočių atliekų rūšiavimas ir perdirbimas dar vis išlieka vienu iš didžiausių iššūkių pakuočių pramonėje. DI technologijos, tokios kaip kompiuterinė rega ir mašininis mokymasis, suteikia naujas galimybes efektyviau tvarkyti ir tai. DI gali tiksliau nei žmogus identifikuoti ir atskirti medžiagas pagal jų tipą, taip gerinant jų atskyrimo, rūšiavimo ir perdirbimo efektyvumą.

Vienas inovatyvių ir plačiau nuskambėjusių šios srities sprendimų – skaitmeninių vandens žymių technologija, naudojama „HolyGrail“ (liet. „Šventasis gralis“) projekte. Nematomos žymės, įterpiamos į pakuočių paviršius, yra vos kelių milimetrų dydžio, bet matomos specialiai sukonfigūruotoms DI pagrįstoms kameroms. Šios žymės suteikia informaciją apie pakuotės sudėtį, kilmę ir tinkamą perdirbimo būdą. Rūšiavimo įranga gali jas nuskaityti ir tiksliau atpažinti pakuočių medžiagas (plastikus, kompozitus ir kt.), atskirti perdirbamas nuo neperdirbamų pakuočių ir užtikrinti aukštesnės kokybės antrines žaliavas. Antrasis projekto etapas „HolyGrail 2.0“, pradėtas 2020 m., testuojamas realiose rūšiavimo linijose. Jame dalyvauja daugiau nei 150 partnerių, įskaitant „Procter & Gamble“, „PepsiCo“ ir „Nestlé“.

Kyla daug rizikų

Žinoma, teigti, kad DI išgelbės pasaulį ar bent jau padės pasiekti ambicingų tvarumo tikslų, dar per anksti. Dėl DI apmokymui ir duomenų centrams reikalingo milžiniško energijos kiekio didžiosios šalys gręžiasi prie iškastinio kuro, o tai yra didelis žingsnis atgal. Dirbtinis intelektas taip pat kelia duomenų apsaugos, technologijų etikos klausimų ir rizikų. Galiausiai, jis vis dar daro daug klaidų, kurios gali virsti žaliavų nuostoliais.

Tačiau DI vaidmuo pakuočių pramonės ateityje neabejotinai didės. Pasak ekspertų, greitai jau galime tikėtis protingų pakuočių, kurios ne tik padės efektyvinti visą pakuotės gyvavimo grandinę, bet ir stebės produkto būklę, praneš apie galimus pažeidimus, palengvins perdirbimo procesus.

Viskas prasideda nuo žmogaus

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis sako, kad iniciatyvų ir investicijų į naujas technologijas pakuočių pramonėje yra ir Lietuvoje. Tiek gamintojai, tiek ir atliekų tvarkytojai suinteresuoti didinti perdirbamų žaliavų kiekius, efektyvinti ir modernizuoti procesus.

„Gamtos ateitis” direktorius Karolis Šiaudkulis

„Verslas investuoja į pažangias atliekų tvarkymo technologijas, siekiant kuo daugiau pakuočių atliekų paversti vertingais ištekliais. Inovacijos ne tik didina šiandieninius rūšiavimo pajėgumus, bet ir užtikrina didesnį šio sektoriaus efektyvumą, Lietuvai prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo. Tikiu, kad artimiausiu metu girdėsime vis daugiau naujienų apie tai. Vis dėlto, šalia technologinių naujovių labai svarbu tęsti aktyvų visuomenės sąmoningumo ugdymą. Dar nerūšiuojantiems skatinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius, o jau rūšiuojantiems vis priminti, kaip tą daryti teisingai“, – pažymi K. Šiaudkulis.

Netvarkingai vartotojų išrūšiuotos ir užterštos pakuočių atliekos vis dar yra opi problema, o juk atliekas tvarkingai išrūšiuoti namuose turi žmonės, ne technologijos. „Gamtos ateities“ užsakymu 2024 m. pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. gyventojų Lietuvoje rūšiuoja atliekas dažnai arba visada, tačiau beveik ketvirtadalis (24%) visuomenės dar neturi tvaraus vartojimo įpročių: vis dar nerūšiuoja arba rūšiuoja retai. Galbūt DI patobulinti pakuočių dizaino ir vizualiniai pakuočių sprendimai galėtų ir šią visuomenės dalį išjudinti.

Šaltinis – gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ | Verslo žinios