Šventinis laikotarpis – tai metas, kai susiburiame su artimaisiais, bendraujame ir mėgaujamės gausiais valgiais. Tačiau kiekvienas mūsų pasirinkimas, pradedant maisto pirkimu ir baigiant jo pateikimu ant stalo, gali prisidėti tiek prie aplinkos saugojimo, tiek prie jos taršos. Lietuviškas tradicinis šventinis stalas, kuriame dominuoja vietiniai ir sezoniški produktai, gali būti ne tik gardus, bet ir draugiškas gamtai.

Mūsų pasirenkamas maistas daro įtaką aplinkai

Kiekvienas mūsų pasirinkimas, ką valgyti, turi poveikį ne tik sveikatai, bet ir aplinkai. Dabartinės mitybos ir maisto gamybos praktikos ženkliai prisideda prie gamtinių ekosistemų nykimo, klimato kaitos, vandens užterštumo, dirvožemio degradacijos. „Pasauliniu mastu maisto gamybos grandinė – auginimas, perdirbimas, pakuotės, sandėliavimas, transportavimas, atliekų tvarkymas – sukuria apie ketvirtadalį visų antropogeninių šilumos efektą sukeliančių dujų emisijų. Pramoninė gyvulininkystė ir intensyvus žemės ūkis yra vieni didžiausių šios problemos veiksnių.” – sako aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumo atstovė Gabija Tamulaitytė.

Dėl žemės ūkio plėtros mažėja natūralių buveinių bei kraštovaizdžio elementų, kurie yra svarbūs įvairioms gyvybės formoms. Negana to, augalų auginimui naudojamos cheminės trąšos, įvairūs pesticidai, kurie gali turėti neigiamą poveikį gamtai ir žmogui. Visa tai rodo, kad būtina keisti mūsų mitybos įpročius.

Daugiau vietinių vaisių ir daržovių, mažiau pieno ir mėsos

Naujausios Šiaurės ir Baltijos šalių mitybos gairės pateikia inovatyvų požiūrį į šias problemas. Jose pirmą kartą pabrėžiamas maisto poveikis aplinkai kaip svarbus veiksnys formuojant sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas. Gairėse rekomenduojama vartoti daugiausia augalinę mitybą, kurioje gausu vietinių daržovių, vaisių, uogų, ankštinių daržovių, bulvių ir neskaldytų grūdų, daug žuvies ir riešutų, saikingai vartoti pieno produktų, ribotai raudonos mėsos ir paukštienos, kuo mažiau perdirbtos mėsos, alkoholio ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug pridėtinių riebalų, druskos ir cukraus.

Tradicinis lietuviškas maistas – palankus aplinkai, nes yra vietinis ir sezoniškas

Jei pažiūrėsime, kas seniau atsidurdavo ant lietuviško stalo, daugiausiai tai būtų augalinės kilmės produktai. Ir tik pastaraisiais dešimtmečiais žmonės pradėjo vartoti daug mėsos. Ir, neabejotinai, mūsų proseneliai valgydavo pačių užaugintą ar kitą vietinį, sezoninį maistą. „Net ir per šventes ant stalų dominavo daržovių bei grūdinių kultūrų patiekalai, tiesiog į šventinių patiekalų gaminimą buvo žiūrima labai kūrybiškai. Dabar žmonės dažnai bijo augalinės mitybos, nes nežino kaip skaniai paruošti daržoves arba paprasčiausiai jų nepažįsta. O Lietuvoje auga tikrai įdomių dalykų, kuriuos galime panaudoti daugybėje skirtingų receptų.“ – sako G. Tamulaitytė.

Šventinis stalas. Henriko nuotrauka

Siekiant aplinkai palankios mitybos žiemą geriausia rinktis daržovės, kurios gali būti išlaikomos pakankamai ilgą laiką: šakninės daržovės (bulvės, morkos, pastarnokai, šakninė petražolė, saliero šaknis, juodieji ridikai, baltieji ridikai, burokėliai), kopūstus (kopūstai, kale kopūstai, kaliaropė, žiediniai kopūstai, brokoliai). Nepamirškime ir daigų – praktiškai visos kruopos gali būti daiginamos ir šaltuoju metų laikotarpiu, jos puikiai atstoja kitus žalumynus. Daugumą šakninių daržovių galima valgyti žalias, nevirtas, iš jų gaminti salotas – taip sutaupomos CO2 emisijos, nes nenaudojama energija maisto ruošimui. Salotos gali būti praturtintos riešutais ir sėklomis.

Pasirinkdami vietinius, sezoninius produktus, mes ne tik mažiname anglies dvideginio emisijas, kurios atsiranda gabenant prekes iš užsienio, bet ir remiame Lietuvos ūkininkus.

Geriau rinktis ekologiškai užaugintus produktus

Gamtininkai taip pat pastebi, kad renkantis vietinį maistą, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip jis buvo užaugintas. Žemės ūkyje dažnai naudojamos trąšos didina vandens telkinių užterštumą ir eutrofikaciją. „Pertekliniai azoto ir fosforo junginiai, esantys trąšose, per šalia laukų esančius kanalus ir upelius patenka į upes, o iš jų – į stambiuosius vandens telkinius ir Baltijos jūrą. Tai sukelia vandens eutrofikaciją, dėl kurios intensyvėja vandens telkinių „žydėjimas“. Tai mažina deguonies kiekį vandenyje, žudo žuvis bei kitus vandens organizmus, naikina ekosistemas ir kelia grėsmę geriamojo vandens kokybei.“ – sako G. Tamulaitytė.

Augalų auginimui neretai naudojami pesticidai, herbicidai, fungicidai, kurie gali turėti neigiamą poveikį vabzdžiams ir visai gamtai. „Pesticidai ne tik kenkia vabzdžių populiacijai, bet daro poveikį ir visai ekosistemai. Vabzdžiai yra svarbi daugelio kitų gyvūnų (pvz., paukščių, varliagyvių, šikšnosparnių) maisto grandinės dalis. Jų sumažėjimas tiesiogiai kenkia šių gyvūnų išlikimui.“ – atkreipia dėmesį G. Tamulaitytė.

Taip pat šie chemikalai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, sukelia alergijas, kvėpavimo takų problemas, kai kurios medžiagos siejamos su vėžiniais ir kitais susirgimais.

„Ekologiškai užaugintas maistas yra geresnis visomis prasmėmis – jis yra skanesnis, kokybiškesnis, sveikesnis, maistingesnis. Jis auginamas tausojant dirvožemį, vandenį ir gyvąją gamtą. Ekologinius produktus dažnai tiekia nedideli, vietiniai ūkiai, todėl pirkdami juos remiate vietos ūkininkus. Tad esant galimybei rekomenduojame rinktis ekologiškus produktus.“ – sako G. Tamulaitytė.

Svarbiausia – saikas

Šventiniai susibūrimai dažnai yra susiję su ilgu buvimu prie stalo, nuolatiniu užkandžiavimu ir maisto dalijimusi, o tai skatina valgyti daugiau nei įprastai. Dėl požiūrio „tai tik kartą per metus“ esame linkę pateisinti didesnį maisto kiekį, nei paprastai suvalgome.

Tačiau persivalgymas yra ne tik nesveika, bet ir kuria maisto švaistymo problemą. Dideli kiekiai įvairaus maisto ilgą laiką praguli ant stalo, todėl gana greitai tampa nebetinkami valgyti. „Yra paskaičiuota, kad apie 30 % maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma gamybos, pardavimo ir vartojimo procese. Perteklinių žaliavų auginimui eikvojamas bei teršiamas dirvožemis, vanduo ir kiti resursai. Taip pat švaistoma energija maisto gamybai, sandėliavimui ir transportavimui. Galime įsivaizduoti, kokią problemą tai sukuria – ne tik brangiai už tai sumokame verslininkams, bet ir veltui eikvojame gamtinius resursus.“ – sako G. Tamulaitytė.

Todėl ypač švenčių metu reikėtų gerai apgalvoti ir susitarti, kurie šeimos nariai kiek ir kokio maisto pagamins ir įvertinti, kad tą kiekį būtų realu suvartoti per trumpą laiką. „Geriau rinktis mažesnį kiekį kokybiško, ekologiško maisto, nei didelius kiekius pigaus, prasto, atvežtinio maisto.“ – kviečia gamtininkė.

Šv. Kūčių stalas. Ž. Morkvėno nuotrauka

Šventės, kurios kuria pokytį

Šventės – tai metas, kai galime švęsti ne tik su savo artimaisiais, bet ir kartu su gamta. Juk apie tai byloja ir šv. Kūčių vakaro tradicijos. Pasirinkdami vietinius, sezoniškus, ekologiškai užaugintus produktus, galime ne tik palaikyti savo tradicijas, bet ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Šaltinis – Baltijos aplinkos forumas