Tiesioginėje transliacijoje Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pasidalino savo įžvalgomis apie Lietuvos aplinkos oro ir paviršinių vandens telkinių būklę, pagrindinius teršėjus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčius, duomenimis apie elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą, plastikinių atliekų pakuočių tvarkymą, atliekų eksportą ir importą Lietuvoje, žaliąją ir atsinaujinančią energetiką, ūkinėms veikloms išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei taršos leidimai.

„Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys suteikia mums galimybę objektyviai vertinti, ar gyvename sveikesnėje ir švaresnėje aplinkoje, kaip vykdome prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tai itin svarbu, siekiant tvariai plėtoti šalies ekonomiką ir priimti sprendimus, kurie keltų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Tikiuosi, kad ateityje šie vertingi duomenys bus pasiekiami realiu laiku, užtikrinant greitą ir efektyvų reagavimą į aplinkosaugos iššūkius“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.

„Kasmet ataskaitą papildome naujomis temomis ir duomenimis, kurie svarbūs aptariant Lietuvos aplinkos būklę, jos pokyčių stebėseną bei vertinimą, – sako Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė. – Siekiame kuo daugiau surinktų ir apdorotų duomenų pateikti interaktyviose diagramose, švieslentėse, GIS žemėlapiuose. Nauji analitiniai įrankiai suteikia daugiau galimybių duomenis vertinti skirtingais statistiniais pjūviais, o tai patogu ir naudinga politikos formuotojams, aplinkosaugos sričių ekspertams, plačiajai visuomenei“.

Oro kokybė – gera, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai mažėja

Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė apžvelgė aplinkos oro kokybę pagal skirtingus teršalus, pasidalino duomenimis apie šalyje išmetamų teršalų kiekius ir didžiausius aplinkos oro teršėjus. Pasak V. Bimbaitės, pagrindinių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, koncentracijos ore mažėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas.

Pagrindiniai teršėjai pagal skirtingus teršalus išlieka kuro deginimas namų (kietosios dalelės), naftos produktų gamyba ir sandėliavimas (sieros dioksidas ir nemetaniniai lakieji organiniai junginiai), dirvų tręšimas neorganinėmis trąšomis (amoniakas), tirpiklių vartojimas pramonėje ir namų ūkiuose (nemetaniniai lakieji organiniai junginiai).

V. Bimbaitė atkreipė dėmesį, kad 2024 metų pabaigoje įsigaliojo atnaujinta aplinkos oro direktyva, pagal kurią nuo 2030 m. oro kokybės normos artinamos prie PSO rekomenduojamų ir bus žymiai griežtesnės. „Lietuvai aktualu, kad naujojoje direktyvoje perpus sumažintos pagrindinių oro teršalų, tokių kaip kietosios dalelės ir azoto dioksidas, metinės ribinės vertės bei nustatomi pavojaus, informavimo slenksčiai, taip pat daugeliui teršalų atsiranda paros ribinės vertės“, – sako V. Bimbaitė.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Šulinskas pristatė duomenis apie į atmosferą išmetamas šilumos efektą sukeliančias dujas. Pasak specialisto, į atmosferą 2022 metais bendras išmestas ŠESD kiekis sudarė 18,9 mln., o tai – 6 procentais mažiau nei 2021-aisiais. Daugiausia ŠESD susidaro transporto (32 proc.), energetikos (30 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (21 proc.). „Svarbu pabrėžti, kad ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose, o daugiausia – pramonės – 17 proc., energetikos – 7 proc. ir žemės ūkio – 6 proc. sektoriuose, – sako K. Šulinskas.

Daugiausia šiukšlių – Palangos paplūdimyje

Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Aldona Margerienė apžvelgė paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę, pristatė atnaujintus potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, taip pat pasidalino įžvalgomis apie Baltijos jūros ir Kuršių marias. Pasak A. Margerienės, paviršinių vandens telkinių dalis, kurie atitinka gerą būklę, sudaro tik 35 proc., tuo tarpu geros ekologinės būklės neatitinka net 65 proc. Lietuvos vandens telkinių. „Pagrindinės taršos priežastys – nesubalansuotas tręšimas žemės ūkyje, pramonės, buitinės nuotekos, taip pat – istorinė tarša“, – sako A. Margerienė. Pasak specialistės, neigiamą poveikį vandens telkinių ekologinei būklei daro ir hidromorfologiniai pakeitimai: upių vagų ištiesinimas, upių ir ežerų užtvenkimas, hidroelektrinių veikla, įtakojanti vandens svyravimus.

A. Margerienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Kuršių marių ir Baltijos jūros dalis nesiekia geros cheminės būklės, o Baltijos jūros paplūdimiuose randama nemažai šiukšlių: siektina vidutinio šiukšlių skaičiaus 100 metrų ruože norma yra 20 vnt., tuo tarpu 2020-2023 metų duomenimis ištirtuose paplūdimiuose vidutinis šiukšlių vienetų skaičius siekė 109 vnt., daugiausia – Palangos paplūdimyje – net 184 vnt., mažiausiai – Nidos – 49 vnt.

Atliekų apskaitos ir vertinimo skyriaus vedėja Kristina Stomaitė sako, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų rūšių. Nors Lietuvoje surinktų EEĮ atliekų tonomis skaičius auga, jis dar nesiekia ES vidurkio: šių atliekų, tenkančių vienam Lietuvos gyventojui, vidurkis 2022 metais buvo 7,6 kg, kai ES vidurkis – 11 kg. K. Stomaitė pristatė plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo duomenis. „Daugiausia atliekų perdirbimui surinkta iš tiesioginiai iš įmonių ir gyventojų, taip pat – iš antrinių žaliavų konteinerių”, – sakė K. Stomaitė. Pasak jos, reiktų pasidžiaugti depozito sistemos „sėkmės istorija“ – per šią sistemą Lietuvoje priduodama virš 90 proc. plastikinės taros, ir tai – vienas aukščiausių rodiklių visoje ES.

Tarp pagrindinių Aplinkos apsaugos agentūros funkcijų – ir ūkinės veiklos aplinkosauginis teisinis reguliavimas. Aplinkos apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Justina Černienė apžvelgė duomenis apie žaliosios ir atsinaujinančios energetikos dinamiką. Pasak J. Černienės, planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius Lietuvoje 2019-2023 m. sparčiai didėjo: tarkim, 2019 metais planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius buvo 109, o 2023 – net 509 vnt.

Apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje atrinkti duomenys pagal pagrindines Agentūros veiklos kryptis tokias kaip valstybinis aplinkos monitoringas ir laboratoriniai tyrimai, duomenų analitika bei ūkinės veiklos aplinkosauginis reguliavimas.

Susipažinti su apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita galima ČIA.

Peržiūrėti ataskaitos pristatymo transliaciją galima ČIA.

Šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra