Šiais laikais gamintojai naudoja skirtingas pakuotes maisto produktams. Gėrimų skyriuje matome tiek aliuminio skardines, plastiko ir stiklo butelius, tiek ir „Tetra Pak“ pakuotes. „Tetra Pak“ kartoninių pakuočių viena iš pagrindinių savybių yra galimybė produktą apsaugoti nuo šviesos ir oro poveikio, kuris gali pagreitinti gedimo procesą. Tačiau, nepaisant akivaizdžių tokių pakuočių privalumų, egzistuoja ir keletas niuansų, apie kuriuos būtina pakalbėti.

Kadangi „Tetra Pak“ pakuotės yra kombinuotos, iškyla klausimų norintiems jas rūšiuoti, taip pat daugelis nežino, ar šios pakuotės yra perdirbamos.

Kartu su gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“ pabandysime išsiaiškinti, ar „Tetra Pak“ pakuotės yra perdirbimos ir ar tai atliekama mūsų šalyje bei dar kartą priminsime, į kokį atliekų rūšiavimo konteinerį reikėtų išmesti panaudotą „Tetra Pak“ pakuotę.

„Tetra Pak“ perdirbimas nėra paprastas ar plačiai paplitęs

Prieš 70 metų Švedijoje sukurtos „Tetra Pak“ pakuotės tapo savotiška revoliucija, užtikrinusia ne tik patogesnį skystų produktų pakavimą, bet ir ilgiau išsaugomą jų kokybę bei skonines savybes. Kadangi „Tetra Pak“ pakuotės yra sukurtos iš kelių sluoksnių, tai suteikia ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo išorinių veiksnių.

Šios pakuotės užtikrina produktų šviežumą ir kokybę ilgą laiką be papildomų konservantų ar šaldymo, o tai sumažina maisto švaistymą. Vis tik, kuomet kalba pasisuka apie tokių pakuočių perdirbimą, iškyla keblumų. Vienos iš didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje UAB „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė teigia, kad „Tetra Pak“ pakuotes yra sudėtinga perdirbti.

„Tetra Pak“ pakuotes sudaro popieriaus, plastiko ir aliuminio sluoksniai. Šios medžiagos yra visiškai skirtingai perdirbamos, todėl pradžiai būtina atskirti popierių ir jį perdirbti. Atskirtas plastikas su aliuminiu dažniausiai keliauja į kitas perdirbimo gamyklas. Tai labai brangus procesas, todėl dažniausiai „Tetra Pak“, kaip perdirbimo žaliava, siejama su neigiama verte“, – teigia M.Curko-Notkuvienė.

UAB „Ekobazė“ vadovės teigimu, nei „Ekobazė“, nei kitos šalyje veikiančios atliekų perdirbimo įmonės neperdirba „Tetra Pak“ pakuočių. „Lietuvoje nėra „Tetra Pak“ perdirbėjų. Mes išrūšiuojame „Tetra Pak“ pakuotes iš pakuočių srauto ir vežame perdirbėjams į Lenkiją, su kuriais turime sudarę sutartis“, – pasakoja M.Curko-Notkuvienė.

Pašnekovės pasiteiravus, kurioje pakuotėje pirkti gėrimą yra geresnis pasirinkimas, kitaip tariant, kuri pakuotė mažiausiai kenkia aplinkai: plastiko butelis, stiklo butelis ar „Tetra Pak“, M. Curko-Notkuvienė išskyrė vieną pakuotės rūšį.

„Asmeniškai aš rinkčiausi stiklinę pakuotę, nes stiklas yra lengvai surenkamas, „negenda“ kaip žaliava dėl drėgmės arba organinio užterštumo, be to, stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartą taip taupant gamtos resursą – smėlį – naujoms pakuotėms gaminti. Žinoma, yra ir trūkumų – stiklo gaminimo metu į aplinką išleidžiama daugiau anglies dioksido.

Plastiko buteliai Lietuvoje yra puikiai surenkami depozito pagalba ir lengvai perdirbami, kadangi Lietuvoje turime plastiko butelių perdirbėjus, galime surinkti ir perdirbti butelius mūsų rinkoje. „Tetra Pak“ pakuotės turi nemažai gerų savybių būtent kaip gėrimų pakuotės, tačiau, jeigu žvelgtume iš perdirbimo perspektyvos, yra kur kas lengviau perdirbamų pakuočių“, – teigia „Ekobazė“ vadovė.

Tai, kad Lietuvoje nėra galimybės perdirbti „Tetra Pak“ pakuočių, patikina ir Lietuvoje lyderiaujančios atliekų tvarkymo įmonių grupės „Ecoservice“, užsiimančios įvairių atliekų surinkimu, vežimu, rūšiavimu, perdirbimu, miesto valymu ir gatvių priežiūra, pardavimų vadovas ir tvarumo ekspertas Linas Černiauskas.

Pašnekovas teigia, kad „Tetra Pak“ tipo pakuotės yra perdirbamos, tačiau šis procesas reikalauja specializuotų technologijų. „Lietuvoje tokių gamyklų šiuo metu nėra, todėl surinktos „Tetra Pak“ pakuotės yra eksportuojamos perdirbti į užsienį – pavyzdžiui, į Lenkiją, kur veikia šios rūšies atliekas apdorojančios įmonės.

„Ecoservice“, kaip atliekų surinkimo ir pirminio rūšiavimo bendrovė, užtikrina, kad šios pakuotės būtų tinkamai surenkamos, atskiriamos nuo kitų atliekų bei perduodamos tolimesniam perdirbimui. Nors pati „Ecoservice“ nevykdo galutinio perdirbimo proceso, įmonė dirba su partneriais, kurie turi reikiamą infrastruktūrą tokių pakuočių perdirbimui. Mūsų tikslas – užtikrinti efektyvų rūšiavimą ir paruošimą perdirbimui, kad kuo didesnė pakuočių dalis būtų panaudota iš naujo, prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų“, – teigia L. Černiauskas.

„Ecoservice“ pardavimų vadovas ir tvarumo ekspertas pateikia ir tikslesnius procentus, iš ko pagamintos „Tetra Pak“ pakuotės – kartono (apie 70–75 %), plastiko (apie 20–25 %) ir labai plono aliuminio sluoksnio (apie 5 %).

„Šios medžiagos yra suklijuotos tarpusavyje taip, kad apsaugotų produktą nuo šviesos, oro ir mikroorganizmų poveikio – todėl yra ypač tinkamos maisto produktams, pavyzdžiui, pienui ar sultims. Tačiau būtent ši medžiagų kombinacija ir sukuria pagrindinį iššūkį perdirbėjams. Kad tokia pakuotė būtų perdirbta, pirmiausia reikia atskirti skirtingus sluoksnius – tai reikalauja specialios įrangos, sudėtingų technologinių procesų, didesnių energijos ir laiko sąnaudų. Dėl to „Tetra Pak“ perdirbimas nėra toks paprastas ar plačiai paplitęs kaip, pavyzdžiui, plastiko ar stiklo. Nepaisant to, pažangiose perdirbimo įmonėse šios pakuotės gali būti sėkmingai panaudotos antrinėms žaliavoms gauti“, – teigia L.Černiauskas.

„Tetra Pak“ pakuotės – tik į vieno tipo konteinerį

Siekiant, kad atliekų rūšiavimo bei perdirbimo procesas vyktų sklandžiai, per rūšiavimo konteinerius reikia surinkti pakankamą kiekį pakuočių atliekų. Tačiau pastebima, kad kai kurie rūšiuojantys atliekas nežino, kaip „Tetra Pak“ pakuočių atliekas rūšiuoti taisyklingai. Nepaisant besiformuojančių rūšiavimo tradicijų, yra Lietuvos gyventojų, kurie „Tetra Pak“ pakuočių nerūšiuoja arba rūšiuoja klaidingai.

Pabandėme išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai yra linkę rūšiuoti šias pakuotes. Tvariu gyvenimo būdu bei aplinkosauga besidominčių žmonių grupėje „Facebook“ platformoje pasiteiravome, kur jie dažniausiai meta panaudotas „Tetra Pak“ pakuotes. Sulaukėme keletos atsakymų.

„Ilgą laiką „Tetra Pak“ pakuotes mesdavau į mišrių atliekų rūšiavimo konteinerius, nes maniau, kad tai kombinuota pakuotė, kurios negalima perdirbti, bet jau kurį laiką metu į plastiko konteinerį“, – prisipažino viena internautė.

„Mūsų šeima sunaudoja be galo daug „Tetra Pak“ pakuočių, bet jas visas tvarkingai rūšiuojame, metame į tam skirtus plastiko konteinerius“, – teigė kita diskusijos dalyvė.

„O aš mečiau į popieriui skirtą konteinerį, ups… Dabar žinosiu“, – rašė dar viena interneto vartotoja.

„Aš „Tetra Pak“ pakuotes metu tik į plastikui skirtą konteinerį, o jei dar pakuotėje yra užsilikę kokių nors skysčių, tarkim, pieno ar sulčių, visada ir praplaunu“, – rašė kita moteris.

Na, o diskusijoje dalyvavęs vyriškis pripažino, kad niekada neplauna pakuočių prieš išrūšiuodamas: „Juk išplauti „Tetra Pak“ pakuotę nėra būtina. O šias pakuotes metu, žinoma, tik į plastiko konteinerį“.

Iš atsakymų galima buvo daryti išvadą, kad didžioji dalis „Tetra Pak“ pakuotes rūšiuojančių asmenų žino, kaip tikslingai reikėtų rūšiuoti šio tipo atliekas, tačiau ne visi žino, kad prieš jas išmetant – būtina pašalinti likusius skysčius. Perplauti šių pakuočių nebūtina. „Ecoservice“ pardavimų vadovas ir tvarumo ekspertas Linas Černiauskas dar kartą patvirtina – „Tetra Pak“ pakuotės turi būti metamos į plastiko konteinerį.

„Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai labiau kartoninė pakuotė, vis dėlto dėl sudėtinės struktūros, kurioje yra ir plastiko, ir aliuminio sluoksniai, šios atliekos priskiriamos prie kombinuotų pakuočių ir yra rūšiuojamos kartu su plastiko atliekomis.

„Ecoservice“ atliekų rūšiavimo linijose šios pakuotės identifikuojamos ir atskiriamos nuo kitų srautų naudojant šiuolaikines technologijas, tokias kaip optiniai rūšiuokliai. Vėliau jos perduodamos perdirbimo partneriams, turintiems reikiamą infrastruktūrą. Kad tokios pakuotės būtų tinkamai perdirbtos, labai svarbu, kad jos nebūtų smarkiai užterštos – prieš išmetant rekomenduojama iš jų pašalinti likusius skysčius, o ištuštinus – suplokštinti. Tai padeda sumažinti atliekų tūrį ir pagerina jų surinkimo, transportavimo ir perdirbimo galimybes“, – teigia L. Černiauskas.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos Ateitis“ sudarytame Rūšiavimo gide taip pat pažymima, kad į konteinerį, kuris skirtas plastikui, metamos plastikinės, kombinuotos ir metalinės pakuotės. Tai – buteliai iš plastiko, buitinių priemonių tara, plastikinės maisto pakuotės, plastikiniai indeliai ir dėžutės, polietileno maišeliai ir plėvelė, o taip pat ir kombinuotos pakuotės – tai TetraPak, Elopak (sulčių, pieno pakuotės), saldainių, kavos ir kt. pakeliai.

Šaltiniai – gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“