Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie atsparumą valstybės mastu. Visuomenės ir verslų atsparumas – ne tik geopolitinės, energetikos ar kibernetinės saugos kontekste, bet ir klimato kaitos, kurios padariniai tampa vis akivaizdesni. Spartėjanti klimato kaita ir auganti geopolitinė įtampa Europoje verčia valstybes ir organizacijas pergalvoti, kaip geriau valdyti rizikas ir investuoti į ilgalaikį saugumą. Tokios krizės kaip karas Ukrainoje ar energijos kainų šokas atskleidė, kokie glaudūs ryšiai yra tarp klimato, ekonomikos ir saugumo. Klimato kaitos keliamas nestabilumas tiesiogiai veikia tiek viešosios politikos prioritetus, tiek verslo veiklos tvarumą.

Tuo pačiu vis aiškiau matyti, kad verslas – tiek per savo gebėjimą valdyti rizikas, tiek per įsitraukimą į sistemines transformacijas – tampa vienu svarbiausių veiksnių kuriant visos valstybės atsparumą. Šiame kontekste kyla klausimas: kaip klimato kaitos poveikis verslui tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir geopolitiniu bei makroekonominiu klausimu? Tam, kad suprastume šį ryšį, verta pradėti nuo to, kaip klimato reiškiniai jau šiandien veikia mūsų šalies ūkį.

Klimato reiškinių įtaka – ne tik meteorologinė

Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas rekordinis temperatūros kilimas ir vis dažnesnės gamtos stichijos. 2024 m. vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C ir net 2,1 °C viršijo daugiametį vidurkį. Ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, sausros ar potvyniai, vis labiau pažeidžia gyventojus, infrastruktūrą ir verslus. Tačiau žala kyla ne tik dėl šių staigių reiškinių – ilgainiui dar didesnę grėsmę gali kelti ir lėtiniai pokyčiai: dirvožemio degradacija, karščio stresas, kritulių stoka. Šie pokyčiai neigiamai veikia žemės ūkio, pramonės, logistikos sektorius, mažina darbuotojų produktyvumą ir pačių verslų atsparumą.

Klimato poveikis pažeidžia valstybės atsparumą

Tiksliai finansiškai įvertinti bendrą dėl klimato kaitos visuomenei daromą žalą praktiškai neįmanoma – trūksta metodologijų ir duomenų, ypač įvertinti lėtinių pokyčių daromą žalą. Net patirtos žalos įvertinimas draudimo išmokomis neatspindi tikrojo nuostolių vaizdo, kadangi vis dar didelė dalis patirtų nuostolių nebuvo drausti. 1980-2023 m. Lietuvoje tik mažiau nei 5 proc. dėl ekstremalių klimato kaitos reiškinių patirtos žalos buvo apdrausta – šiuo požiūriu esame prasčiausioje situacijoje ES kartu su tokiomis šalimis kaip Rumunija, Bulgarija, nors draudimo aprėptis kasmet vis didėja.

Meteorologai sutartinai įspėja, kad pavojingų stichinių reiškinių dažnis Lietuvoje toliau tik didės. Tai reiškia – didės ir finansiniai nuostoliai ne tik turto savininkams, bet ir ekonomikai, viešiems valstybės finansams ir bendram valstybės pasirengimui kovoti su kitomis grėsmėmis, pavyzdžiui, geopolitinėms. Nepakankamas visuomenės pasirengimas klimato stichijoms reikalauja papildomų viešųjų finansų, pavyzdžiui, nukreipiant labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių rėmimui ar verslo grupių įsipareigojimų mažinimui. Klimato reiškiniams sutrikdžius verslo operacijas, sumažėja ir valstybės surenkamų mokesčių suma. Visi šie viešieji finansai galėtų būti kreipiami į valstybės saugumo ir atsparumo didinimą.

Kovos su klimato kaita poveikis verslui

Neigiamam klimato rizikų poveikiui vis intensyvėjant, ES skatina valstybes nares kovoti su klimato kaita ir kartu didinti visuomenės atsparumą klimato kaitos padariniams. Įvairios finansinės ir nefinansinės priemonės, skirtos kovai su klimato kaita, sukuria perėjimo rizikas verslui, nes reikalauja prisitaikyti prie naujų reguliacinių, technologinių ir rinkos sąlygų, kurios gali turėti tiesioginį poveikį verslo modeliams, sąnaudoms, investicijų vertei ir konkurencingumui. Tarp tokių priemonių galima paminėti finansines priemones, tokias kaip anglies dioksido emisijų apmokestinimas, subsidijų už taršias veiklas mažinimas ar ES Taksonomijos kriterijų taikymas finansavimui iš ES biudžeto. Nefinansinės priemonės apima griežtesnius aplinkosauginius standartus, privalomus tvarumo atskaitomybės atskleidimus, energinio naudingumo reikalavimus pastatams ir pramonės procesams, draudimus ar ribojimus tam tikriems produktams ar technologijoms.

Kaip verslams tinkamai pasiruošti

Kiekvienam verslui svarbu suprasti konkrečiam jam reikšmingas klimato kaitos rizikas. Visų pirma – fizines rizikas, t. y., verslo vietovei ir tiekimo grandinėms didžiausius nuostolius galinčius sukelti meteorologinius, hidrologinius ir klimato reiškinius. Šiuo metu rinkoje jau yra patogių sprendimų, dažnai paremtų draudimo bendrovių duomenimis, leidžiančių identifikuoti konkrečiai geo-lokacijai aktualiausias fizines klimato kaitos rizikas.

Verslui aktualių fizinių rizikų ir verslo prisitaikymo ( pažeidžiamumo) lygio vertinimas ateityje neabejotinai taps būtinu pratimu siekiant bankų finansavimo, kadangi turi tiesioginę įtaką klientų kredito rizikingumui. Vien draudimo turėjimas gali būti nepakankama priemone turint omenyje, kad draudimas gali padengti tik tiesioginius nuostolius, bet nepadengs dėl verslo operacijų sutrikdymo negautų pajamų.

Be fizinių rizikos, nemažiau svarbios yra ir perėjimo, t. y., verslui aktualūs reguliaciniai, technologiniai ir rinkos pokyčiai, kylantys dėl kovai su klimato kaita taikomų priemonių. Darbas su perėjimo rizikų valdymu reikalauja daugiau pastangų, platesnio organizacijos įsitraukimo ir nuolatinio pokyčių stebėjimo proceso. Kadangi šios rizikos gali turėti įtakos verslo procesams, investicijoms, produktų paklausai ir netgi pačiam verslo modeliui, būtina jas integruoti į strateginį planavimą. Tai apima tiek tvarumo kompetencijų stiprinimą organizacijų viduje, tiek finansinių sprendimų ir investicijų peržiūrą. Ilguoju laikotarpiu perėjimo rizikų kiekybinis vertinimas ir skaidrus atskaitomybės procesas taps neatsiejama verslo stabilumo vertinimo dalimi tiek investuotojams, tiek finansuotojams.

Taigi, sistemingas klimato kaitos rizikų valdymas tampa ne tik verslo atsparumo sąlyga, bet ir strategiškai teisingu žingsniu geopolitinių krizių laikotarpiu. Tai neabejotinai stiprina organizacijų gebėjimą atlaikyti išorės sukrėtimus ir kuria pagrindą valstybės pastangų bei finansinių išteklių mobilizacijai bendram atsparumui stiprinti.

Šaltinis – Giedrė Padaigienė | „INVL Asset Management“ tvarumo vadovė