Suvalgome tikrai ne viską, ką įsigyjame: kaip įdarbinti maisto atliekas?

2022-12-27

UAB VAATC

Obuolio graužtukai – naminiam actui gaminti, išspausta citrina – kepinių pagardams, morkų lupenos – pikantiškam aliejui ruošti, kavos tirščiai – veido priežiūrai. Tvarumo entuziastai išbando netikėčiausius receptus, kad kuo mažiau maisto likučių pakliūtų į šiukšliadėžę, tačiau yra ir paprastesnių būdų prisidėti prie sklandesnio maisto atliekų tvarkymo bei aplinkos tausojimo. Vieni pirmųjų Lietuvoje juos išbando Panevėžio regiono gyventojai. 

Svarbu jausti naudą

56 konteineriai, skirti specialiai maisto atliekoms, Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio rajonuose pastatyti prieš trejus metus. Dar 104 tokie konteineriai bus pastatyti 2023-aisiais. Čia prašoma mesti vaisių ir daržovių gabalėlius bei žieves, kiaušinių lukštus, arbatos bei kavos tirščius su filtrais, medžio pelenus ir anglis, riebalais suteptą popierių, popierinius rankšluosčius bei sodo atliekas – augalų lapus, smulkias šakas, nupjautą žolę, jaunas, sėklų nesubrandinusias piktžoles, seną vazonų žemę.

Surinktos atliekos virsta kompostu – organinių medžiagų mišiniu, praturtinančiu dirvožemį.

Kol rūšiuoti nepasiūlyta visiems regione, surenkami kiekiai nėra ženklūs komunalinių atliekų sraute, bet tai – tik laiko klausimas, – neabejoja Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) vadovas Gintautas Ulys. Išplėtus maisto atliekoms skirtų konteinerių tinklą ir išdalinus daugiabučių gyventojams tokių atliekų surinkimui patogius 7 litrų talpos kibirėlius, o individualių valdų gyventojams – 120 litrų talpos maisto atliekoms skirtus konteinerius susiformuos nauji įpročiai, kaip nutiko su pakuočių rūšiavimu ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis. 

„Tokie pokyčiai yra skirti gyventojų patogumui ir sąmoningumo ugdymui. Natūralu, kad naujovės dalį žmonių gąsdina, bet apgalvojus, kaip būtų galima rasti virtuvėje vietos papildomam kibirėliui, ir pajutus rūšiavimo teikiamą naudą, požiūris ima keistis“, – neabejoja antrą dešimtmetį atliekų tvarkymo srityje dirbantis G. Ulys.  

Mano, kad suvalgo viską

„Eurostat“ duomenimis, kiekvienas lietuvis per metus išmeta apie 56 kilogramus įvairaus maisto. Kitaip sakant, keturių asmenų šeima vidutiniškai į konteinerį išsiunčia apie 20 pilnų pirkinių maišų maisto, kurio didžioji dalis galėjo būti suvalgyta. 

„Rudeniop, prasidėjus obuolių sezonui, mišrių atliekų konteineriai primena sulčiaspaudes: vieni sumeta sunokusių, gesti ėmusių vaisių, daržovių, uogų likučius, kiti suspaudžia juos sunkesnėmis buitinėmis atliekomis ir tuomet keliant konteinerius į šiukšliavežes ima sunktis „sultys“.

Šiuo metų laiku gyventojai atidžiau peržiūri ir maisto atsargas rūsiuose bei sandėliukuose: atsikrato pernykštėmis bulvėmis, kai kurie senas uogienes ar daržovienes išmeta su visais stiklainiais, neiškratę ir neišrūšiavę. 

Suvalgoma tikrai ne viskas, nors paklausus dažnas atsakytų priešingai. Tik pradėjus skirti maisto atliekas nuo kitų buitinių atliekų dažnas pamato, kokią reikšmingą dalį jos sudaro.

Tuomet yra pats geriausias metas savęs paklausti, kodėl nusiperku per daug? Galbūt reikėtų sudaryti savaitės valgiaraštį? Galbūt pavyktų panaudoti likučius kaip ingredientus kitiems patiekalams? 

Manau, kad maisto atliekas rūšiuojantys žmonės ima labiau vertinti maistą ir gali nemažai sutaupyti“, – pastebi PRATC vyr. vadybininkė Miglė Antanėlienė. 

Taps brangu nerūšiuoti

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo teikiama nauda – tvarkingesnės mišrių atliekų surinkimo šiukšliadėžės namuose ir konteineriai kolektyvinėse aikštelėse. 

Maisto atliekos labai greitai užteršia visą mišrių atliekų konteinerio turinį, ima sklisti nemalonus kvapas, veistis gyviai. Atskyrus maisto atliekas, šie konteineriai prisipildo bemaž dvigubai lėčiau.

Tik maisto atliekoms skirti konteineriai yra sandaresni, juos numatyta tuštinti dažniau, kaskart dezinfekuoti.

Ar atsakingai rūšiuojant gyventojai gali tikėtis mažesnės rinkliavos už atliekų tvarkymą? PRATC specialistai nelinkę sužadinti tuščių vilčių.

„Iki 2035-ųjų komunalinių atliekų sąvartyne turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų. Tikėtina, kad gali didėti atliekų deginimo įkainiai ir taršos mokesčiai už sąvartyne šalinamas atliekas. Tad nėra abejonės, kad taps brangu nerūšiuoti atliekų“, – paaiškina PRATC Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vadovas Mindaugas Varnas.

Daržovių atraižos – į sultinį

Kaip namuose sumažinti atliekų kiekį ir labiau tausoti maistą, savo pavyzdžiu rugpjūčio viduryje rodė profesionalūs virėjai Mindaugas Lučka ir jo žmona Karinė Amirjan – Lučka.

Tvarumo ir kūrybos festivalyje Dusetose jie virė daržovių sultinį, kurį vėliau panaudojo itališkam daugiaryžiui gaminti. 

Ypač tausoti maistą jiedu ėmė dirbami restorane Italijoje – buvo skaudu matyti, kaip lengvabūdiškai yra švaistomi produktai. 

„Norėdamas tausoti privalai ne tik puikiai gaminti, bet ir susiplanuoti, ką konkrečiai norėsi valgyti artėjančią savaitę. Taip paaiškėja, kiek ir kokių produktų reikia bei ką gardaus būtų galima paruošti iš likučių“, – sakė Karinė, samčiu maišydama sultinį. Jam virti sunaudojo įvairias daržovių atraižas, kotus, lupenas. 

„Įprotis pirmadieniais virti daržovių sultinį – mūsų šeimos tradicija, ypač žiemą. Jam tinka visi daržovių likučiai, kurių susikaupia ruošiant gausius sekmadienio pietus, kurių susitinkame valgyti su draugais.

Lengvas sultinys tampa pagrindiniu pirmadienio patiekalu ir įkvepia puikiai savaitės pradžiai“, – pasakojo K. Amirjan – Lučka.

Sultinio likutį Karinė mėgsta panaudoti itališko daugiaryžio gamybai. Moteriai svarbu, kad jis būtų gardus ne tik gomuriui, bet ir dailus akiai. Daržovių atraižėles ji išradingai panaudoja patiekalo dekorui.

„Pirmiausia juk valgome akimis“, – pabrėžė pašnekovė. 

Graužtukai – ir actui, ir sirupui

Prasidedantis obuolių sezonas tinklaraščio „Vandenynai“ autorę Eglę Šilkonę paskatino namuose pasigaminti obuolių acto. Receptas prasideda neįprastai: 7-8 obuolių lupenos ir graužtukai. 

Šiuos likučius reikia sudėti į nemažą stiklainį, užpilti stikline vandens, įberti šaukštą nerafinuoto cukraus, gerai išmaišyti ir palikti tamsioje vėsioje vietoje pridengus marle ar kitu natūraliu audiniu. Kas kelias dienas vis pamaišant, po mėnesio liks nukošti ir vietoj pirktinio acto mėgautis naminiu. 

Obuolių lupenos bei graužtukai taip pat praverčia ruošiant gardų sirupą – juos reikia apie pusvalandį pavirinti gausiai pasaldintame vandenyje.

Neskubėkite išmesti ką tik išspaustos citrinos – ją susmulkinę, išdžiovinę orkaitėje ir sumalę turėsite pabarstukų kepiniams.

Bananų žievės panaudojimo būdų yra įvairių. Vieni jas kelias dienas pamirko vandenyje ir naudoja augalams laistyti, kiti – sidabriniams ar odiniams gaminiams valyti, treti – kaip vėsinamąjį kompresą, nudegus saulėje. 

Kavos tirščiai, sumaišyti su šlakeliu aliejaus, gali pasitarnauti kaip kūno šveitiklis, o ties viduriu perskelti kiaušinio lukštai virsti sėklų daiginimo indeliais.  

Dauguma žmonių išmeta brokolių lapus nežinodami, kad tai – bene vertingiausia šios daržovės dalis, turtinga maistinėmis medžiagomis (beta-karotenu, vitaminu A, vitaminu C) ir tinkama salotoms ruošti. 

Panašiai, kaip pavasarį ant palangės daiginami svogūnai, gali būti daiginami ir morkų, burokėlių, kopūstų, salotų likučiai. Tereikia stiebkotį pamerkti į vandenį, pastatyti šviesoje virtuvės vietoje ir po kelių dienų ims lįsti nauji lapeliai.

„Užsiauginti salotos lapelių ar prieskoninių žolelių virtuvėje yra lengviau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai naudinga ir vengiant plastiko pakuočių, į kurias pakuojami žalumynai prekybos centruose“, – pabrėžė K. Amirjan – Lučka.