• Konteineriai nemeluoja: surenkamų atliekų kiekis rodo, kad gyvenimas Lietuvoje kasmet gerėja
• „Ekobazės“ apyvarta pernai išaugo 27 proc. – iki 34,6 mln. EUR

Pernai rūšiavimui ir sutvarkymui pristatomų atliekų srautai Lietuvoje mušė naujus rekordus. Vienos didžiausių Lietuvoje atliekų tvarkymo bendrovės UAB „Ekobazė“ duomenys rodo, kad pernai atliekų surinkimas augo visuose segmentuose: išaugo statybinių atliekų, naudotų padangų, plastiko, popieriaus pakuočių, stiklo kiekiai, daugėjo ir kitų specifinių bendrovei sutvarkyti perduodamų pramonės ir gamybos atliekų.

„Ekobazės“ neaudituota apyvarta 2024 m. pasiekė 34,6 mln. eurų, t. y. 27 proc. daugiau nei 2023 metais, kai apyvarta siekė 27,2 mln. eurų. 2020 m. įmonės apyvarta siekė 15,5 mln. eurų, t. y. per 5 metus padidėjo daugiau nei dvigubai. 2024 m. įmonės pelnas išaugo nuo 264 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų. Tų pačių akcininkų kontroliuojamų įmonių (UAB „Ekobazė“, UAB „Ūkė“, UAB „Ekobazė NT“) pelnas siekė 3,9 mln. EUR (pernai 2 mln.), o konsoliduota įmonių apyvarta išaugo nuo 28,2 mln. EUR iki 36,4 mln. EUR.

Pernai „Ekobazė“ sutvarkė 12 proc. arba 30 tūkst. tonų atliekų daugiau nei 2023 metais. Nuo 2015 m. sutvarkytų atliekų kiekis „Ekobazėje“ didėjo kasmet ir per dešimtmetį išaugo net šešis kartus. Dar 2015 m. Ekobazė sutvarkė 47 tūkst. tonų atliekų, o 2024 m. – jau 276 tūkst. tonų atliekų. Apie trečdalis paruoštų perdirbimui atliekų arba iš atliekų pagaminta žaliava iškeliavo į užsienį – Vokietiją, Lenkiją bei kitas Europos šalis.

„Sutvarkytų atliekų, virtusių antrinėmis žaliavomis eksportas, mūsų įdiegtos naujos rūšiavimo technologijos, leido tvarkyti atliekas geriau ir parduoti iš atliekų pagamintas žaliavas aukštesne kaina. Pajamos iš eksporto ir bendrai padidėjęs sutvarkytų atliekų kiekis, augančios pajamos iš atliekų tvarkymo paslaugos Lietuvos rinkoje ėmė gerus mūsų įmonių grupės veiklos rezultatus pernai. Prie jų prisidėjo ir atsiradusi didesnė paklausa gumos gaminiams iš naudotų padangų gumos granulių – ilgą laiką Lietuvoje savo kelio ieškoję gaminiai pernai sulaukė gerokai daugiau užsakovų dėl kokybės ir tvarumo“, – teigia „Ekobazės“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

„Ekobazės“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė

Pasak „Ekobazės“ vadovės, prie įmonės gerų finansinių rezultatų labai prisidėjo gerėjusi konkurencinė aplinka, kai pakilus mokesčiams dalyje sąvartynuose, dalis ten vežusių atliekas įmonių pernai pakeitė įpročius, nes tapo pigiau priduoti atliekas atliekų perdirbėjams, nei vežti atliekas laidoti į sąvartynus.

„Atlikome daug šviečiamojo darbo, konsultavome įmones, kurioms senus įpročius pakeisti nelengva. Tačiau pakilus mokesčiams sąvartynuose, mes jau galime pasiūlyti konkurencingas kainas. Bendrai pastebime, kad Lietuvos įmonių sąmoningumas kasmet keičiasi į gerą pusę. Kituose segmentuose senus įmonių įpročius keičia ne tik ateinanti branda, bet ir didelės gręsiančios baudos. Pavyzdžiui pastebime proveržį sunaikinti skirtų konfidencialių dokumentų atliekų surinkime – vien pernai surinkome 92 tonomis daugiau (apie 20 proc.) sunaikinti skirtų konfidencialių dokumentų“, – pastebi „Ekobazės“ vadovė.

Konteineriai nemeluoja – Lietuvos ekonomika ir vartojimas augo

„Nuolat dirbame su didžiausiomis Lietuvos pramonės ir gamybos įmonėmis, surenkame jų veiklos atliekas, galime drąsiai teigti, kad su Lietuvos ekonomika pernai viskas buvo gerai, nes atliekų kiekiai smarkiai augo visuose segmentuose. Kita labiausiai tikėtina atliekų augimo priežastis – pernai nustojo veikti nemažai nelegalių sąvartynų, todėl dalis atliekų „išlindo“ iš šešėlio ir pateko pas mus“, – sako M. Notkuvienė. Pernai „Ekobazėje“ daugėjo atvežamų statybinių atliekų tiek iš įmonių, tiek iš statybas ar senų pastatų griovimo darbus vykdančių privačių asmenų, daugėjo ir priduodamų naudotų padangų, pakuočių atliekų. Pakuočių kiekiai iš rūšiavimo konteinerių padidėjo 12 proc.

„Sakoma, kad ekonomikos būklę plika akimi galima įvertinti pagal miestuose matomų statybinių kranų skaičių, tačiau mes, kaip atliekų tvarkytojai, irgi matome visą vartojimo, gamybinės ir ekonominės veiklos paveikslą, o tiksliau, kas po šios veiklos liko. Mes sutvarkome ir į jokią oficialią statistiką niekur neįtraukiamas iš užsienio elektroninės prekybos būdu patenkančias pakuotes, gyventojų parsivežtų prekių pakuotės iš kaimyninių šalių, į kurias jie vyksta apsipirkti. Konteinerių statistika nemeluoja, o augantys išmetamų pakuočių, padangų ir kitų atliekų kiekiai rodo, kad vartojimas kasmet auga“, – pastebi M. Curko – Notkuvienė.

Pasak jos visuose mūsų veiklos segmentuose matome ženklus, kad atliekų kiekiai augs ir toliau. Įmonė planuoja toliau investuoti į naujas atliekų tvarkymo technologijas. 2024 m. į įrangos atnaujinimą, infrastruktūros gerinimą bendrovė investavo per 2,5 mln. eurų, o šiemet planuoja investuoti dar 4,4 mln. eurų.

Iššūkiai – stojanti Vokietijos ekonomika ir jos poveikis Lietuvai

Pasak Marinos Curko – Notkuvienės, pagrindiniais verslo iššūkiais artimiausiais metais bus situacija Vokietijoje, kaip atrodys šios šalies ekonomika. „Vokietija mums yra labai svarbi, nes į ją eksportuojame didelę dalį mūsų paruoštų perdirbimui antrinių žaliavų. Mūsų verslui taip pat įtakos gali turėti ir kiti iššūkiai – Lietuvoje tai yra nelegalūs sąvartynai, o užsienyje – mažėjantis stiklo gaminių poreikis, nes stiklines pakuotes gėrimų gamintojai vis dažniau keičia plastiko pakuotėmis, nes taip pigiau, todėl tikėtina, kad plastiko pakuočių atliekų srautai ir toliau augs, o butelinio stiklo ilgainiui mažės. Bendrai į užsienį eksportuojame apie 30 proc. sutvarkytų atliekų, kitą dalį realizuojame Lietuvoje“, – pastebi „Ekobazės“ vadovė.

„Ekobazėje“ sutvarkoma produkcija kurią naują vertę – iš padangų atliekų gaminama danga sporto ir vaikų žaidimų aikštelėms, atitvarai automobilių stovėjimo aikštelėms, garsą izoliuojančios guminės plokštės pastatų statyboms. „Mūsų turimais duomenimis, nuo 2020 m. iš padangų ir plastiko pagamintos produkcijos gamybos ir pardavimo Lietuvoje apimtys augo 10 kartų, vis daugiau produkcijos vietos rinkoje pagaminama iš plastiko granulių, iš kurių Lietuvoje gaminami sodo ir daržo reikmenys“, – teigia „Ekobazės“ vadovė.

Iš netinkamo perdirbti plastiko ir kitų atliekų „Ekobazėje“ pagaminama vis daugiau kietojo atgaunamo kuro, tinkamo cemento gamykloms įdiegusioms draugiškas aplinkai technologijas. Kasmet auga kol kas tik į užsienį eksportuojamų stiklo duženų kiekiai, ten virstančių nauju langų, izoliacinėmis medžiagomis stiklu arba buteliais.

Aktyviai ruošis tekstilės perdirbimui

„Nuo 2025 m. Lietuvoje tapo privalomas tekstilės atliekų surinkimas, tačiau kol kas sistema, kaip šios atliekos Lietuvoje bus tvarkomos, tik kuriasi. Tai dar vienas iššūkis mums, nes tekstilės atliekos yra labai skirtingos, jas sudaro drabužiai, batai, aprangos aksesuarai, kurių didžioji dalis – natūralių ir sintetinių pluoštų mišiniai, todėl šiuo metu aktyviai ieškome sprendimų, kaip galėtume prisitaikyti prie tekstilės surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistemos, kuri Lietuvoje dar tik kuriasi“, – teigia M. Curko – Notkuvienė.

UAB „Ekobazė“ yra viena didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje, užsiimanti antrinių žaliavų, pakuočių, gamybinių, statybinių, didžiųjų atliekų tvarkymu, padangų, pavojingų atliekų surinkimu. Įmonė taip pat turi sėkmingai veikiantį padalinį ir Latvijos rinkoje.

Šaltinis – Ekobazė