Pusė mišrių atliekų – maistas

Pasak UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Gintauto Ulio, apie pusę visų susidarančių mišrių atliekų tūrio sudaro įvairios žalios ir maisto atliekos. Į augalinės kilmės maisto atliekų sąvoką įeina vaisių ir daržovių likučiai, kiaušinių lukštai, pasenę duonos gaminiai ir kiti kepiniai iš miltų, kruopos ir grūdai, kavos tirščiai, arbatžolės, vienkartiniai arbatos pakeliai, kavos filtrai, sulčių išspaudos, pasenę prieskoniai ir kt. Prie augalinės kilmės maisto atliekų yra priskiriama ir popierinė arba bio–plastikinė kompostuojama maisto pakuotė, nukarpytos augalų dalys (žiedai, nesumedėję stiebai).

„Vis dar gajus išlieka mitas, kad neva vis tiek visos atliekos keliauja ten pat ir nėra jokios prasmės rūšiuoti. Jis dažnai prisimenamas kai norima pateisinti abejingumą rūšiuojant atliekas. Atskiras augalinės kilmės maisto surinkimas yra būtinas siekiant sumažinti kylančius atliekų tvarkymo kaštus.

Kylant atliekų taršos mokesčiui, kuris yra taikomas šalinamoms atliekoms sąvartynuose, atskiras žaliųjų ir maisto atliekų surinkimas prisidės prie finansinės naštos už atliekų tvarkymą sumažinimo. Nors atskirai surenkamose augalinės kilmės maisto atliekose randama ir įvairių priemaišų, jos, gerėjant rūšiavimo įpročiams, sumažės“, – svarstė pašnekovas.

Pasak specialisto, nors atskiras šių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra nepigus, tikėtina, kad greitu metu nerūšiuotos atliekos bus labai brangios, lyginant su atskirai surenkamomis. Pagrindinis motyvas yra tai, kad išrūšiuotas atliekas galima perdirbti ir kitaip panaudoti, o nerūšiuotas reikia papildomai rūšiuoti arba pašalinti. Šalinamoms atliekoms sąvartynuose yra nuolat didinamas atliekų šalinimo taršos mokestis, siekiant, kad atliekų šalinimas taptų nepatrauklus, lyginat su kitomis (pakartotinu naudojimu, perdirbimu ir pan.) jų tvarkymo alternatyvomis.

Kartu pripažįstama, jog nors daugelis mielai rūšiuoja namuose ir soduose susidarančias augalinės kilmės maisto atliekas, atskiras šių atliekų surinkimas bei tvarkymas prasidėjo tik 2019–aisiais, kai pradėti maisto–virtuvės atliekų rūšiavimą savivaldybes įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas. Planuojama, kad dar iki 2024–ųjų visose Europos Sąjungos valstybėse atskiras maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas taps privalomu visose savivaldybėse, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Tačiau, pasak G. Ulio, nors atskiras augalinės kilmės maisto atliekų surinkimas po trejų metų bus privalomas visose savivaldybėse – penkiose Panevėžio regiono savivaldybėse iš šešių tai jau yra daroma. Panevėžio miesto savivaldybė augalinės kilmės maisto atliekas žada pradėti surinkti kai tik bus įrengtos konteineriams pastatyti skirtos aikštelės. Tuo tarpu atskiras augalinės kilmės maisto atliekų surinkimas pradėtas nuo 2019 m. spalio mėn. Surinktos atliekos yra rūšiuojamos ir kompostuojamos, tačiau pasidžiaugti aktyviu jų surinkimu dar negalime, nes gyventojų įpročiai rūšiuoti šias atliekas namuose dar tik formuojasi.

Rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietose

Šiuo metu augalinės kilmės maisto atliekos yra kur kas lengviau sutvarkomos nei tai daryti reikalauja galiojantys teisės aktai, taikomi visų maisto atliekų (kartu su gyvūninės kilmės atliekomis) tvarkymo technologijoms. Siekiant tai atlikti tinkamai, reikia pasirengti tinkamą tvarkymo infrastruktūrą ir įrangą, kuri, anot pašnekovo, Panevėžio regione bus įgyvendinta per keletą artimiausių metų.

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras dalyvauja projekte „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“. Viena iš jo priemonių – rūšiuojamuoju būdu iš gyventojų surenkamų maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas ir esamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pritaikymas maisto atliekų apdorojimui. Siekiant užtikrinti surenkamų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimą, projekto metu maisto ir virtuvės atliekų priėmimui ir tvarkymui bus statomos atskiros patalpos bei įsigyjama speciali rūšiavimo ir kita šių atliekų tvarkymo įranga.

Atskiras maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas aktualus ne tik Panevėžio, bet ir kitiems šalies regionams, kuriuose taip pat įgyvendinami įvairūs su maisto atliekų tvarkymo susiję projektai.

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius pabrėžia, jog visų surinktų maisto atliekų tvarkymas kartu su gyvūninės kilmės atliekomis reikalauja pasirengti tinkamą tvarkymo infrastruktūrą ir įrangą, kurią Lietuvoje suplanuota įgyvendinti per kelis ateinančius metus. Tinkamai rūšiuojant tokias atliekas neturėtų sklisti nemalonus kvapas, o ir pačiam atliekų rūšiavimui nereikia skirti daug vietos namuose.

„Augalinės kilmės maisto atliekų (priklausomai nuo jų sudėties ir aplinkos temperatūros) laikymo sąlygos daro įtaką ir galimų kvapų susidarymui. Rūšiuoti augalinės kilmės maisto atliekas yra visai nesudėtinga – tereikia virtuvėje turėti atskirą kibirėlį į kurį patalpintas polietileninis maišelis.

Jau pripildytą maisto atliekomis maišelį užrišus išmesti į konteinerį, skirtą tik augalinės kilmės maisto atliekoms. Tai svarbu, kad kvapai nesusidarytų ne tik namuose bet ir kolektyviniuose konteineriuose iki atliekų surinkimo“, – kalbėjo G. Ulys.

Itin svarbu šias atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir atskirti, kurios iš jų tinka perdirbimui, o kurias galima dar kartą panaudoti.

Pašnekovo teigimu, atskirai surenkant ir sutvarkant augalinės kilmės atliekų srautą ne tik galima sumažinti neigiamą maisto atliekų poveikį aplinkai, bet ir pagaminti vertingas dirvožemiui trąšas – kompostą. Net ir nedideliuose miestų butuose dabar galima kompostuoti pasitelkiant specialius sliekus, o prieš kurį laiką regionuose pradėjus dalinti kompostavimo dėžes bei kompostavimo konteinerius pastebėtas išaugęs susidomėjimas žaliųjų atliekų rūšiavimu.

Išmesti augalinės kilmės maisto atliekas galima kolektyvinėse aikštelėse prie daugiabučių namų, kur stovi būtent šioms atliekoms skirti konteineriai. Nors kol kas jų yra nedaug, specialistai teigia, kad jau netolimoje ateityje šių konteinerių skaičius augs.

„Augalinių maisto atliekų rūšiavimas dar tik prasideda, todėl reikalinga užtikrinti patogias sąlygas tai norintiems daryti. Reikalingas kuo artimesnis ir patogesnis surinkimo priemonių tinklas.

Siekiamybė, kad maisto švaistymo atvejų ir susidarančių atliekų būtų mažiau. Tai leistų sumažinti tvarkymo išlaidas bei išsiugdyti tvaresnį požiūrį į aplinką“, – ateities planus išdavė UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus.