Šiuolaikinėje visuomenėje elektronikos prietaisai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – jie palengvina mūsų darbus, užtikrina ryšį su pasauliu ir suteikia pramogų. Tačiau kartu su šiuo patogumu auga ir žmonijos priklausomybė nuo technologijų. Sugedus išmaniajam telefonui, kompiuteriui ar buities prietaisui, dažnai nesvarstome galimybės jį taisyti – ieškome naujo, greitesnio, modernesnio įrenginio. Šis įprotis skatina elektronikos atliekų augimą, todėl Europos šalys ragina gamintojus kurti patvaresnius ir lengviau pataisomus prietaisus, o vartotojus – atsakingai juos naudoti. Ilgalaikis elektronikos eksploatavimas, taisymas ar perdavimas kitiems gali sumažinti taršą ir prisidėti prie tvaresnės ateities.

Siekdama išsiaiškinti vartotojų įpročius, šių metų sausį EPA atliko šalies gyventojų tyrimą dėl elektronikos prietaisų gedimų ir jų taisymo, siekdama suprasti, kaip dažnai žmonės susiduria su techninėmis problemomis ir kokius sprendimus priima – taiso ar keičia naujais.

Mažiau nei pusei (47 proc.) šalies gyventojų 2024 m. sugedo elektronikos prietaisai: 18 proc. sugedo buitinė technika, 17 proc. – smulkioji technika, 11 proc. telefonas arba nešiojamas kompiuteris, 7 proc. – televizorius. Tai, kad per pastaruosius metus jiems sugedo buitinė technika, dažniau nurodo vyresni respondentai. Jog sugedo smulkioji technika – moterys.

27 proc. apklaustųjų pavyko sutaisyti sugedusį prietaisą, nes kreipėsi į taisymo paslaugas. 11 proc. sutaisė prietaisą patys. 7 proc. pavyko sutaisyti, tačiau taisymas užtruko ilgai. Trečdaliui (34 proc.) taisymas buvo per brangus, todėl atsisakė šios idėjos. 28 proc. nesutaisė prietaiso, nes jis nebuvo įmanomas. Atsisakę taisymo, nes jis buvo per brangus, dažniau nurodo didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Nesutaisę, nes taisymas nebuvo įmanomas – rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių, sugedus elektronikos prietaisui, nusipirko naują iš karto. 21 proc. nupirko naują prietaisą tik po ilgesnio laiko. 16 proc. planuoja pirkti naują, bet dar neišsirinko. 17 proc. nepirko naujo prietaiso, nes sugebėjo išsiversti su alternatyvomis. 6 proc. nepirko, nes nusprendė nenaudoti tokio prietaiso.

„Visgi net 47 proc. žmonių iš karto nusiperka naują prietaisą, o 34 proc. atsisako taisymo dėl per didelės kainos. Tai aiškiai rodo, kad remonto kultūra nyksta, o elektronikos atliekų kiekis sparčiai auga. Deja, vis dar trūksta paskatų taisyti senus įrenginius, nes remontas neretai tampa brangesnis ar apskritai neįmanomas. Ši tendencija kelia rimtą susirūpinimą aplinkos tvarumu ir skatina permąstyti mūsų vartojimo įpročius – gamintojai turėtų ieškoti būdų, kaip prailginti elektronikos prietaisų tarnavimo laiką“, – teigia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Taisykime, jei remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos

„Jei remontas kainuoja ne daugiau kaip 50 proc. naujo prietaiso vertės, jį taisyti vis dar verta – tai mūsų atsakymas vartotojams, svarstantiems, ar geriau taisyti, ar atsisakyti sugedusios įrangos. Ši rekomendacija išlieka nepakitusi jau keletą metų“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Pasak jo, 2024 metų balandžio 23 d. Europos Parlamento (EP) nariai priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą. Joje gamintojai įpareigojami taisyti prekes, o vartotojai skatinami ilgiau naudotis gaminiu. Naujomis taisyklėmis užtikrinama, kad gamintojai laiku ir efektyviai suteiktų remonto paslaugas bei informuotų vartotojus apie jų teises į remontą. Per garantinį laikotarpį suremontuotoms prekėms bus vieneriems metams papildomai pratęsta teisinė garantija. Pasibaigus garantijai, gamintojas vis tiek privalės taisyti įprastus buityje naudojamus gaminius, kurie pagal ES teisę yra techniškai taisytini. Vartotojai taip pat galės pasiskolinti kitą įrenginį, kol jų yra taisomas, arba pasirinkti atnaujintą įrenginį kaip alternatyvą. Šios taisyklės daugelyje ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, suteikia gerą startą. Kiekviena ES valstybė per dvejus metus nuo oficialaus direktyvos patvirtinimo turės įgyvendinti bent vieną taisymo paslaugų skatinimo priemonę.

„Kiekvienas sutaisytas ir toliau naudojamas daiktas – tai sutaupyti energijos ir žaliavų ištekliai, reikalingi naujam gaminiui sukurti, taip pat ir mažesnė CO2 tarša, kuri neišvengiama įvairiose gamybos proceso grandyse, pradedant išteklių išgavimu bei baigiant logistika ir atliekų tvarkymu. Taisyti prietaisus – vadinasi, įsitraukti į kovą prieš nuolat augančias elektronikos atliekas“, – tvirtina L.Ivanauskas.

EPA visoje Lietuvoje nemokamai surenka ir išveža elektronikos atliekas

Teisingas elektronikos atliekų rūšiavimas yra būtinas siekiant sumažinti taršą ir išsaugoti vertingas žaliavas. Elektroniniai prietaisai ir baterijos negali būti metami į buitinių atliekų konteinerius, nes juose esantys pavojingi cheminiai elementai gali patekti į aplinką ir kelti grėsmę žmonių sveikatai. Tam skirti specialūs elektronikos atliekų surinkimo konteineriai bei aikštelės, kuriose šios atliekos gali būti saugiai sutvarkytos. Taip pat svarbu nešvaistyti išteklių kaupiant nebereikalingus prietaisus – jei įrenginys dar veikia, verta jį padovanoti ar parduoti, o jei ne – atsakingai išmesti į tam skirtą elektronikos atliekų konteinerį. Dažnai žmonės mano, kad seni įrenginiai dar pravers, tačiau ilgainiui jie tik sensta ir tampa beverčiais. Sugedusi ir nepataisoma elektronika turi būti grąžinta perdirbėjams, kad būtų galima iš naujo panaudoti jos medžiagas. Sąmoningas elgesys su elektronikos atliekomis padeda tausoti gamtinius išteklius ir mažinti aplinkos taršą.

EPA vadovas primena, kad didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda jau daugiau kaip 10 metų išveža iš namų nemokamai, tereikia paskambinti tel. +370 695 55 111 arba registruotis čia.

EPA inicijuotą apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Sausio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai, kurių amžius 18–75 metai.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

Šaltinis – Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)