„Tai kur tas jūsų klimato atšilimas?“ – daugybę kartų girdėta, niekaip iš socialinių tinklų komentarų, viešosios erdvės ar privačių pokalbių neišnykstanti frazė. Kaskart atšalus klimato kaitos skeptikai ir neigėjai ją pasičiumpa ir taria su didžiuliu pasimėgavimu. Taip jie bent trumpam įtvirtina savo teisumą prieš juos engiančią ir apgaudinėjančią sistemą: valdžią, mokslą, leftistus ir visokias mažumas. Iš esmės prieš bet ką, kas sudėtingiau nei juoda ar balta.

Meteorologijos mokslas, nors ir gana nuobodžiai, gali paaiškinti, kodėl ši gegužė šalta. Stabilus blokuojantis anticiklonas atmosferoje virš Šiaurės Atlanto sustabdė vadinamąją vakarų pernašą ir lėmė šalto arktinio oro prietaką į mūsų regioną. Maža to, ši anomalija siejama su klimato kaitos sutrikdyta ir dėl to pasikeitusia poliarinio sūkurio cirkuliacija. Paradoksas čia tas, kad turime šaltą laikotarpį dėl visuotinio atšilimo. Vis dėl to, šis aiškinimas sudėtingas. Norint įsigilinti reikia laiko, pastangų ir tam tikrų abstraktaus galvojimo gebėjimų, todėl emocijos ima viršų ir frazė „kur tas jūsų klimato atšilimas“ veržte veržiasi būti ištarta.

Lengva klimatologams atšauti, kad neskiriate klimato nuo orų. Tačiau rekordinės šalnos visuotinio atšilimo laikotarpiu tikrai skamba lyg apgavystė. Nesvarbu, kad iki tol per keturis metų mėnesius turėjome net aštuoniolika šilumos rekordų. Dabar yra šalta, o šiluma mums yra pažadėta.

Mitas apie nuostabų iš keturių metų laikų susidedantį mūsų klimatą pradėjo bliūkšti jau seniai. Pirmiausia metų laikai neteko stabilumo. Sezonų ribos nusitrynė ir tapo sunku atskirti lapkritį nuo vasario, arba, kaip šiais metais, gegužę nuo kovo. Sezonų skaičius dabar nepastovus. Kartais jie vis dar keturi, kartais trys, o vis dažniau šaltasis sezonas panašus į ilgą lapkritį, kuris pamažu perina į dar ilgesnį kovą.

Socialiniai tinklai išgrynino dar vieną dalyką. Mes, lietuviai, trokštame būti ten, kur šilta. Iki tol šilti kraštai taip pat buvo, bet jie egzistavo tarsi kitoje realybėje. Atsiradus socialiniams tinklams atėjo supratimas, kad tie šilti kraštai egzistuoja čia ir dabar. Pas mus gegužės mėnesį minusas, o kažkas mėgaujasi šiluma šią minutę. Kas ta šiluma nesimėgauja – patys kalti dėl tokios stokos. Legendinė Kristinos Brazauskienės frazė „vasara baigėsi tiems, kurie neturi pinigų“ kaip tik ir yra apie šį asmeninį pasirinkimą. Tik šiais metais ją galėtume perfrazuoti atvirkščiai „tiems, kurie neturi pinigų, vasara dar neprasidėjo.“

Ilgainiui klimato atšilimas Lietuvoje tapo kartais slapta, kartais atvirai geidžiamu pokyčiu. Sugerdami tokius šiltų kraštų vaizdų kiekius iš juose poilsiaujančių draugų ir pažįstamų tiesiog negalime atsispirti geismui, kad tie šilti kraštai patys atkeliautų pas mus. Lyg ir normalus noras, tačiau juo pasmerkiame save gyventi nuolatiniame laukime ir dažname nepasitenkinime. Net ir sparčiausia klimato kaita staiga nepavers mūsų Tailandu ar Ispanija. Tad kai lauke žvarbu, o širdyje vasaros ilgesys, svarbu prisiminti, kad atšilimas ne užgaida, o sisteminis pokytis. Nors jo rezultatai ne visada patogūs, juos turime suprasti, o ne nuvertinti ar neigti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Šaltinis – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija