Nuo senų baldų iki buitinės technikos – su klausimu, kaip ir kur atsikratyti didelių gabaritų atliekomis, anksčiau ar vėliau susiduria dauguma gyventojų. Nors tokioms atliekoms skirtų specializuotų surinkimo aikštelių Lietuvoje daugėja, o gyventojų aktyvumas rūšiuojant atliekas pastebimai auga, iššūkių taip pat netrūksta: dalis namuose nebereikalingus daiktus tiesiog palieka šalia mišriųjų atliekų konteinerių, kiti, atvykę į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, nežino ar nepasidomi, kaip tinkamai pasiruošti ir atliekas išrūšiuoti.

Ieškoti, kur išmesti didelių gabaritų atliekas, toli tikrai nereikės

Jei tokiomis paslaugomis niekuomet nesinaudojote, galbūt net nežinojote, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (DGASA) greičiausiai yra visai netoli jūsų namų, mat per visą Lietuvą tokių aikštelių, valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų, šiai dienai įrengta jau 115.

„Kiek aikštelių savivaldybėje bus įrengta, priklauso nuo jos dydžio bei gyventojų skaičiaus. Visa atliekų surinkimo sistema kuriama atsižvelgiant į gyventojų poreikius, stengiantis, kad jiems rūšiuoti būtų patogu, tad ir didelių gabaritų atliekų aikštelių skaičius nuosekliai auga. Pagal išsikeltus tikslus, iki 2027 metų miestuose siekiama įrengti po vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40 000 gyventojų, o kaimo vietovėse – ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų“, – pasakoja Jolita Makarė, UAB „VAATC“ Gamybinio proceso tarnybos vadovė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surenkamos ne tik didelių gabaritų atliekos – seni baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, vežimėliai ar kitos didelių matmenų atliekos. Čia gyventojai taip pat gali atvežti buityje susidariusias išrūšiuotas statybines, elektronikos ar kai kurias pavojingas atliekas, kurių nevalia mesti į mišriųjų atliekų konteinerius.

Rasti arčiausiai jūsų namų esančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galite atliekų priėmimo vietų žemėlapyje. Pasirinkę aikštelę matysite visą svarbiausią informaciją – adresą, darbo laiką, kontaktus, priimamas atliekas bei jų limitus.

Apie ką nepagalvoja gyventojai?

Jolita Makarė pasidžiaugia, kad augant gyventojų sąmoningumui, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse išrūšiuojama vis daugiau atliekų.

„Tendencijos, su kokiomis atliekomis gyventojai įprastai atsisveikina, nekinta – dažniausiai atvežamos didelių gabaritų bei buityje susidariusios statybinės atliekos. O štai buityje susidarančios pavojingos atliekos – buitinės chemijos gaminiai, dažai, lakai, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, tepalai ir kt. – pristatomos išties retai. Tai rodo, kad pavojingomis atliekomis atsikratoma netinkamai, metant į mišrių atliekų konteinerius“, – sako Jolita Makarė.

Toks neatsakingas elgesys kelia didelę grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Pavojingos atliekos, tinkamai netvarkomos, išskiria chemines medžiagas, kurios keičia dirvožemio, vandens ir oro sudėtį, o kai kurios jų gali būti degios ar net sprogios ir sukelti papildomą pavojų.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet gyventojai stokoja supratingumo galvodami, kad atliekų rūšiavimas – visai ne jų, o DGASA aikštelių darbuotojų atsakomybė. Būna, kad tiesiog nepasidomi atliekų rūšiavimo taisyklėmis, dėl to į aikšteles atvyksta tinkamai nepasiruošę, neišrūšiavę atvežtų atliekų, ir taip gaištamas jų pačių, darbuotojų ir kitų aikštelės lankytojų laikas.

„Nors situacijų pasitaiko įvairių, dažnai gyventojai taip elgiasi visai nepiktybiškai, o gerų tikslų vedini. Pavyzdžiui, galvodami, kad jiems nebereikalinga sofa dar visai tinkama naudojimui, todėl kas nors norės parsivežti panaudotą baldą į savo namus ir jos ardyti neverta. Vis tik reikėtų prisiminti, kad naudojimui, o ne išmetimui skirti daiktai, turėtų keliauti į dalijimosi daiktais stoteles – jos yra įrengtos visuose regionuose, tiesiog turi skirtingus pavadinimus. Pavyzdžiui, Vilniuje vadinamos stotelėmis „DĖK’ui“, Alytuje – „TikoTiks“, Panevėžyje –„KEISK‘is“, Klaipėdoje – „IMK“, Utenoje „ Dalinkimės“, Marijampolėje „Daiktų pasidalytuvės“ – sako specialistė.

Gyventojams ji primena, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atvežami tik išmetimui skirti daiktai, kurie turi būti tinkamai išrūšiuoti.

Atliekos laikomos išrūšiuotomis, kai jas lengvai, negaištant savo ir kitų aikštelės lankytojų laiko, galima sudėti į tam skirtus konteinerius – metalo atliekas į metalo konteinerius, betono atliekas į statybinių atliekų konteinerius, o smulkios atliekos turi būti sudėtos į atskirus maišus pagal jų rūšį taip, kad, jų papildomai neskirstant, būtų galima išpilti į joms skirtą konteinerį.

Surinktos atliekos gyvena antrą gyvenimą

Jei manote, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atkeliaujančios atliekos vėliau tiesiog suverčiamos sąvartyne, stipriai apsirinkate. Beveik visos jos, tinkamai išrūšiuotos, yra perdirbamos ir tampa žaliava naujam daiktui.

Štai medinės baldų dalys gali būti susmulkintos ir paverstos medžio drožlių plokštėmis, o susmulkintos padangos virsta dangomis sporto aikštynams, vaikų žaidimo aikštelėms, taip pat naudojamos kelių statybai arba gaminant gumos granules. Po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos yra panaudojamos energijai gauti.

„Visa atliekų tvarkymo sistema sukurta taip, kad būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tačiau už tai, kokia aplinka mus sups, esame atsakingi visi – ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir patys gyventojai, gamintojai. Kuo atsakingiau vartosime ir rūpinsimės atliekų prevencija, kuo daugiau atliekų galėsime perdirbti ir vėl panaudoti, tuo švaresnėje aplinkoje gyvensime“, – sako J. Makarė.

Pašnekovė taip pat primena, kad tinkamai atsikratydami atliekomis ir rūšiuodami, taupome ir savo pačių pinigus. Juk netinkamos į bendrųjų atliekų konteinerius sumestos atliekos, pavyzdžiui, po statybos darbų užsilikusios plytos, gadina atliekų surinkimo konteinerius, rūšiavimo įrenginius, suplėšo rūšiavimo konvejerių juostas ir taip brangina visą tvarkymo procesą. O šalia konteinerių paliktoms didelių gabaritų atliekoms turi būti organizuojamas papildomas surinkimas. Tokiu būdu atsikratytas atliekas išrūšiuoti taip, kad būtų galima nukreipti perdirbimui, yra sudėtingiau ir brangiau. Tad toks gyventojų elgesys ne tik kenkia estetiniam vaizdui, gamtai, bet sukuria papildomų išlaidų visiems, kurie moka rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Ateityje duris atverti turėtų skaitmenizuotos aikštelės

Nors pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali nemokamai, reikėtų atminti, kad kiekvienoje jų taikomi išrūšiuotų atliekų kiekių pristatymo gyventojui per kalendorinių metų laikotarpį ribojimai. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra keturi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokio jie amžiaus, pasinaudoti šia paslauga gali kiekvienas iš jų.

Nemokamai priimamų atliekų limitus ir mokamai priimamų atliekų kiekius bei įkainius galite rasti savo regiono atliekų tvarkymo centro internetinėje svetainėje

• Utenos regione – https://uratc.lt/kontaktai/
• Klaipėdos regione – https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/
• Panevėžio regione – https://pratc.lt/aiksteles/
• Marijampolės regione – https://maatc.lt/dideliu-gabaritu-atlieku-surinkimo-aiksteles/
• Alytaus regione – https://www.aratc.lt/kontaktai-rusiavimo-centrai-2/
• Vilniaus regione – https://www.vaatc.lt/aiksteles/

Prieš vykdami į aikštelę neužmirškite pasižiūrėti, koks darbo laikas, kai kurios aikštelės gyventojų patogumui dirba ilgiau, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais. Atliekų turėtojas, pristatydamas atliekas, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei nurodyti tikslią gyvenamąją vietą.

Atliekų tvarkytojai, savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gyventojų patogumui kelis kartus per metus taip pat vykdo didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informuojant gyventojus apie datą, laiką ir vietą.

J. Makarė pasakoja, kad ateityje svarstoma didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles modernizuoti ir skaitmenizuoti. Gyventojų patogumui, jose būtų galima įdiegti elektroninės registracijos sistemas, kurios leistų gyventojams iš anksto užsiregistruoti laiką atliekų pristatymui, įrengti savitarnos terminalus, duomenų analizės sistemas, kurios padėtų optimizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo procesus, skaitmeninius informacinius stendus patogesniam naudojimuisi aikštelėmis.

„Tokios aikštelės galėtų veikti visą parą ir išspręstų daugybę iššūkių, su kuriais susiduriame šiuo metu – nuo darbuotojų trūkumo iki tikslesnio atliekų srautų paskirstymo“, – sako pašnekovė.

Skaitmenizavimas padėtų ne tik efektyvinti atliekų surinkimo infrastruktūrą, bet ir stiprintų gyventojų įsitraukimą, suteikiant daugiau aiškumo, patogumo ir galimybių prisidėti prie tvarios atliekų tvarkymo sistemos kūrimo, o tuo pačiu ir ambicingų aplinkosaugos tikslų.“

Šaltinis – Atliekų kultūra