Lietuvoje padaugėjus gaisrų atliekų perdirbimo gamyklose, visuomenėje įsiplieskė diskusija apie esamas priemones. Saugos tarnybos „Argus“ vadovo Romualdo Jonaičio teigimu, agresyvios aplinkos reikalauja inovatyvių sprendimų, todėl verslų ir draudėjų požiūris į priešgaisrinę saugą keičiasi.

Draudimo bendrovių požiūris griežtėja 

Po Velykų Lietuvoje fiksuoti mažiausiai penki masiniai gaisrai – Vilniuje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir Kauno rajone. Vos kelių savaičių bėgyje įsiplieskę gaisrai visuomenėje sukėlė aktyvią diskusiją apie priešgaisrinę apsaugą, viešai svarstytos tiek tyčinių padegimų, tiek atsitiktinių gaisrų versijos, pradėti oficialūs tyrimai.

Viename iš gaisrų, balandžio pabaigoje, užsiliepsnojus Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklai, išdegė apie 7,5 tūkst. kv. metrų pastato, o įmonė apie mėnesiui turėjo stabdyti veiklą. Vilniaus apygardos prokuratūros tyrimo metu nustatyta, jog gamykla nebuvo apsidraudusi, nes nesulaukė pasiūlymų iš draudimo bendrovių dėl pasikeitusio draudikų požiūrio į sektoriaus rizikingumą.

Inovatyvias gaisro saugos priemones diegiančios įmonės „Argus“ vadovas Romualdas Jonaitis teigia, kad tokia situacija nėra išimtis, nes pastaraisiais metais Lietuvoje ženkliai pasikeitė draudimo bendrovių požiūris į verslo rizikas.

„Paskutinius trejus metus draudimo bendrovės ženkliai keičia požiūrį ir juda link europietiškų standartų. Draudėjai aklai nebekovoja dėl kiekvieno kliento, o iš tikrųjų deda griežtus akcentus ties rizikomis ir vertina verslų indėlį į jų valdymą. Manau, kad tai padeda verslams susitelkti ties sauga, tuo pačiu gaunant ir gerus draudimo polisus, bet, svarbiausia, saugomi žmonės ir įmonės turtas“, – teigia „Argus“ vadovas.

Įmonės technologinių sprendimų vadovas Aurimantas Markaitis, dalindamasis ilgamete patirtimi, papildo, kad su laiku keičiasi ne tik draudėjų, bet ir pačių verslų požiūris į priešgaisrinę saugą.

„Prieš 10-15 metų gaisro sauga Lietuvoje daugiausia apsiribojo gaisriniu reglamentu: įmonė įsirengė sistemą, gaisrininkas patvirtino, draudimas patvirtino – reiškia, viskas gerai. Dabar toks požiūris tampa atgyvenusiu. Kartu nebetinkami tampa standartiniai sprendimai, todėl įmonės, ypač tos, kurios dirba agresyviose aplinkose, ieško efektyvių ir inovatyvių sistemų“, – paaiškina „Argus“ atstovas.

Verslai dairosi naujausių technologijų 

A. Markaitis pabrėžia, kad gaisro saugos srities evoliuciją paspartino ir dažnėjantis naujausių technologijų taikymas. Saugos tarnybos atstovų teigimu, inovatyvūs sprendimai padeda užkirsti kelią gaisrams ir visais atvejais atsiperka.

„Kai prieš 20 metų pradėjau dirbti šioje srityje, viskas dažniausiai apsiribodavo standartiniais dūminiais ir temperatūriniais detektoriais, optiniais dūmų barjeriais, o modernesnes sistemas pagrinde taikydavo tik duomenų centrai. Visgi standartinės priemonės tokiose aplinkose, kaip, pavyzdžiui, didelis šaltis ar dulkėtumas, tiesiog nefunkcionuoja, todėl jos reikalauja inovacijų“, – sako A. Markaitis.

Augant moderniausių sprendimų poreikiui, rinkoje populiarėja analogų pasaulyje neturinčios „Securiton“ aspiracinės dūmų detekcijos (ASD), temperatūrinės linijinės detekcijos (ADW) bei temperatūrinės adresinės detekcijos (dLIST) sistemos. Įmones taip pat domina belaidė gaisro sistema „WES Ramtech“, termoradarų su dirbtiniu intelektu detekcijos sistema „Thermal Radar“ ir termo kamerų „Satir“ sistemos.

„Džiaugiamės vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję diegti „Securiton“ technologiją, kuri labai paklausi, nes veikia ten, kur kitos sistemos neveikia. Smagu, kad vis daugiau klientų investuoja į geriausias technologijas, kurios ir geriau apsaugo, ir gan greitai atsiperka, o ilgalaikėje perspektyvoje pradeda ir duoti naudos“, – teigia pašnekovas.

Priešgaisrinė sauga, verta milijono 

„Argus“ modernios technologijos nuo gaisrų padeda apsisaugoti itin pavojingose aplinkose veikiantiems verslams – nuo šaldymo kamerų ar metalo apdirbimo įmonių iki medienos fabrikų ar naftos rezervuarų, o per pastaruosius metus įgyvendintas didžiulis „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo centro projektas, tapęs sektinu pavyzdžiu padidėjusių masinių gaisrų kontekste.

Lietuvos aplinkotvarkos bendrovė naujajame savo Vilniaus rūšiavimo centre bendrovė investavo daugiau kaip vieną milijoną eurų į moderniausią ir pirmąją tokio tipo Baltijos šalyse priešgaisrinę saugos sistemą.

„Mūsų, kartu su „Argus“ specialistais, įdiegtos gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos apima platų spektrą priemonių – nuo sertifikuotų termovizorinių kamerų, kurios leidžia itin anksti aptikti net menkiausią gaisro riziką, iki automatinių gesinimo patrankų, kurios vos per 10 minučių gali visiškai užpildyti patalpą gesinimo putomis ir taip sustabdyti ugnies plitimą“, – teigia „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė.

„Rūšiavimo įrenginiai turi integruotas automatines gesinimo sistemas, kurios iš karto sustabdo procesą ir pradeda gesinti. Siekiant riziką sumažinti iki minimumo, ypač svarbiose vietose įdiegėme net kelis apsaugos lygius – mechanines, automatines ir stebėjimo sistemas. Taip pat naudojame aspiracines gaisro aptikimo sistemas, kurias įdiegėme penkiuose mūsų gamybiniuose objektuose“, – priduria J. Nacevičienė.

Įvardino didžiausią grėsmę 

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį gaisrų skaičių atliekų tvarkymo gamyklose, „Ecoservice“ vadovė netinkamai išmestas ličio jonų baterijas įvardina, kaip didžiausią grėsmę, o kol ši problema visuomeniniu lygiu dar tik sprendžiama – efektyvi priešgaisrinė saugos sistema tokiuose objektuose atlieka dar svarbesnį vaidmenį.

„Mūsų vertinimu, ličio jonų baterijos yra didžiausia šiandieninė grėsmė. Padidėjus gaisrų skaičiui, kuriuos sukelia į atliekas patekusios ličio baterijos, mūsų rūšiavimo centruose nuo šių metų pradėjome naudoti specialius gesintuvus. O kalbant apie ateitį, efektyviausias sprendimas šiuo metu būtų baterijų ir pavojingų atliekų depozito sistemos sukūrimas“, – siūlo J. Nacevičienė.

„Ecoservice“ vadovė taip pat siūlo gerinti teisinį reguliavimą ir gyventojų švietimą, kuriant aiškesnius skatinimo arba atsakomybės didinimo mechanizmus, tačiau pripažįsta, kad vieno sprendimo nėra, o geriausiam rezultatui pasiekti reikia visų –  verslo, visuomenės ir valstybinių institucijų – bendrų pastangų ir vieningo sutarimo.

„Kaip atliekų tvarkytojai, negalime laukti, kol kas nors sukurs sprendimus, kaip apsaugoti mūsų darbuotojus, infrastruktūrą ir aplinką nuo gaisrų. Turime būti drąsūs, investuoti į naujausias technologijas, naudoti tokias sistemas kaip dirbtinis intelektas, termovizorinės kameros, automatizuotos gesinimo sistemos. Ir ne tik investuoti, bet ir dalintis savo patirtimi su kitomis įmonėmis – nes konkurencija neturi vykti saugumo sąskaita. Jei vienas atrandame kažką efektyvaus, turime nedvejodami tuo dalytis, kad visi būtume saugesni“, – užbaigia J. Nacevičienė.

Saugos tarnybos „Argus“ ir „Ecoservice“ vadovai sutinka, kad investicijos į moderniausius priešgaisrinės saugos sprendimus yra labai reikalingi, nes tai padeda apsaugoti tiek darbuotojus, tiek verslų turtą, tiek aplinką.

„Esame nuo galimos didžiulės žalos išgelbėję dešimtis verslų, o pačiu greičiausiu atsiperkamumu laikome pusantros paros, kai, įdiegę technologiją biokuro katilinėje, suvaldėme riziką ir buvo išvengta didelio gaisro. Tai išmatuoti sunku, bet matome, kad investicijos gali atsipirkti labai greitai“, – užbaigia „Argus“ vadovas R. Jonaitis.

Šaltinis – Argus | Verslo žinios