ES tik iš dalies juda link 2030 m. klimato, aplinkosaugos ir tvarumo tikslų, rodo naujausia Europos aplinkos agentūros ataskaita.

Nepaisant stabilios pažangos pagrindinėse srityse, Europos Sąjunga tik iš dalies juda tinkama linkme, siekdama įgyvendinti ES 2030 m. klimato, aplinkosaugos ir tvarumo tikslus. Tokias išvadas pateikia naujausia Europos aplinkos agentūros (EEA) stebėsenos ataskaita. Kad būtų spartinamas žiedinės ekonomikos įgyvendinimas, stabdomas biologinės įvairovės nykimas ir mažinamas ES vartojimo pėdsakas, būtinos ryžtingesnės priemonės.

EEA vertinimas apžvelgia pažangą, pasiektą įgyvendinant 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (8AVP), kuri nustato ES aplinkos politikos gaires iki 2030 m. Pažanga vertinama pagal 28 pagrindinius rodiklius ir atitinkamus tikslus tokiose srityse kaip klimato neutralumas, efektyvus išteklių naudojimas, biologinės įvairovės nykimo stabdymas ir taršos mažinimas.

Ataskaitoje teigiama, kad ES vis dar atsilieka nuo daugelio tikslų įgyvendinimo, o bendras progresas nuo 2023 m. ataskaitos yra ribotas. Tai pabrėžia būtinybę imtis ryžtingų veiksmų, kad iki 2030 m. būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, visapusiškai įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką.

„Mūsų naujausia stebėsenos ataskaita rodo, kad keliose svarbiose srityse daroma gera pažanga, kuri būtina siekiant ilgalaikių tikslų gyventi darniai, neperžengiant planetos galimybių ribų. Tai ypač pastebima oro taršos mažinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ir žaliojo finansavimo srityse. Tačiau kitose srityse reikia ryžtingesnių veiksmų, kad ES judėtų teisinga linkme. Tai reiškia griežtesnį esamų teisės aktų įgyvendinimą, papildomas priemones ten, kur jų reikia, ir pakankamą finansavimą mūsų klimato, aplinkos ir tvarumo tikslams pasiekti“, – teigė EEA vykdomoji direktorė Leena Ylä-Mononen.

Pažanga ir iššūkiai

Vertinimas parodė teigiamą pažangą tam tikrose srityse, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, oro kokybės gerinimą ir ekonomikos žalinimą. Didėjantis žaliųjų obligacijų išleidimas ir ekoinovacijų augimas rodo teigiamas tendencijas, leidžiančias ES pasiekti 8AVP numatytas sąlygas, kurios yra labai svarbios Europos perėjimui prie tvarios ateities. Pastaruoju metu sumažėjęs energijos suvartojimas, tad jei ši tendencija išliks, taip pat gali padėti pasiekti atitinkamą tikslą, tačiau tam būtina išlaikyti ryžtingus veiksmus.

Tačiau dauguma atnaujintų rodiklių rodo, kad ES „greičiausiai atsilieka“ nuo 2030 m. tikslų įgyvendinimo, o keturios sritys yra visiškai „ne pagal planą“: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš žemės naudojimo, žemės naudojimo pokyčių ir miškininkystės sektoriaus; žiedinių medžiagų naudojimo dvigubinimas; ekologinio ūkininkavimo plėtra (siekiant, kad 25 % žemės ūkio naudmenų būtų ekologiški); ir reikšmingas ES vartojimo pėdsako mažinimas. Taip pat nepasiekti tikslai dėl energijos suvartojimo mažinimo ir atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo didinimo.

Rekomendacijos ir tolesni veiksmai

Ataskaitoje pabrėžiama būtinybė ryžtingiau įgyvendinti tiek jau priimtus teisės aktus, tiek laukiančius patvirtinimo teisės aktus. Taip pat išskiriama naujų iniciatyvų svarba, pavyzdžiui, stiprinant vandens atsparumą, bei aplinkosaugos politikos integravimo į kitas sritis svarba, siekiant sisteminių pokyčių ir ilgalaikio tikslo – gyventi darniai, neviršijant planetos išteklių ribų.

Kontekstas

8-oji aplinkosaugos veiksmų programa (8AVP) patvirtina ES ilgalaikę viziją iki 2050 m. – gyventi gerai, neviršijant planetos galimybių ribų. Ji nustato pagrindinius 2030 m. tikslus ir sąlygas jiems pasiekti. Remdamasi Europos žaliuoju kursu, ši programa siekia paspartinti perėjimą prie klimatui neutralios, išteklius efektyviai naudojančios ekonomikos, pripažįstant, kad žmonių gerovė ir ekonominė sėkmė priklauso nuo sveikos ekosistemos.

2022 m. priimtas 8AVP sprendimas padeda įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Ši programa yra teisinis įrankis, įpareigojantis vyriausybes, administracijas ir suinteresuotąsias šalis prisidėti prie aplinkosaugos tikslų siekimo.

2022 m. Europos Komisija patvirtino ES stebėsenos sistemą 8AVP tikslams įvertinti, įtraukiant valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis. Ši sistema stebi pažangą tiek ES mastu, tiek atskirose šalyse, remiantis oficialiais Europos duomenų šaltiniais. Ji apima 28 rodiklius, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, žiedine ekonomika, nulinės taršos politika ir biologinės įvairovės apsauga, taip pat klimato ir aplinkosaugos iššūkių valdymu bei bendruoju tikslu – gyventi darnoje su gamta.

Su ataskaita galima susipažinti čia.

Šaltinis – Europos aplinkos agentūra (EEA)