Vienakartinio plastiko draudimas, visuotinė talka ar Vilnius be fejerverkų – kas verčiausias apdovanojimo? 

Pavasarį – po metų pertraukos sugrįžusi ir išaugusi švarinimosi talka „Darom“, vasarą – vienkartinio plastiko gaminių draudimas, žiemą – Naujųjų sutiktuvės be fejerverkų. Šie įvykiai praėjusiais metais palietė ir tuos, kurie specialiai nesidomi atliekų tvarkymo tema. Jūsų rankose – sprendimas, kuri iniciatyva pasipuoš „Metų įvykio 2021“ vardu „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose?

Pasirinko ne drausti, o įkvėpti

Tvaresnę ir ramesnę – tokią Naujųjų metų sutikimo šventę nutarė sostinės gyventojams surengti Vilniaus savivaldybė, atsisakydama naujametinių fejerverkų. Juos pakeitė 3D pasaka ant Arkikatedros sienos bei šviesų instaliacijos. 

Nors dalis miestelėnų piktinosi dėl šio pokyčio, gamtininkai ir visuomenės sveikatos specialistai jį gyrė: fejerverkų sukeltas triukšmas kelia stresą naminiams gyvūnams, miesto paukščiams bei jautresniems gyventojams, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o fejerverkų atliekos sunkiaisiais metalais bei cheminėmis medžiagomis ilgiems metams užnuodija orą, vandenį ir dirvožemį. 

„Iškėlus fejerverkų klausimą Vilniaus miesto taryboje paaiškėjo, kad jų daroma žala yra didesnė nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Domėjomės ir kitų šalių patirtimi.  

Tapo akivaizdu, kad tokie fejerverkai, kokius šiuo metu siūlo industrija, negali būti pateisinami. Norėdami egzistuoti, gamintojai turi prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių ir nenaudoti aplinkai žalingų medžiagų, — pabrėžė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras, Vilniaus miesto tarybos narys Vincas Jurgutis.

Žinia, kad sprendimas Naujuosius pasitikti be fejerverkų pretenduoja į „Atliekų kultūros“ apdovanojimą, V. Jurgučiui buvo netikėta ir maloni. Tai, anot viceministro, rodo, kad buvo prasminga eiti ne draudimų keliu, o įkvėpti savo pavydžiu.

Gatvės ir paplūdimiai tapo švaresni

Be draudimų neapsieita siekiant sumažinti vienkartinio plastiko atliekų kiekius. Kitaip ir šią vasarą gaivinančius kokteilius greičiausiai gertumėte per plastikinį, o ne aplinkai draugiškesnį šiaudelį. 

Lygiai prieš metus – nuo 2021-ųjų liepos 3-osios – visose Europos Sąjungos šalyse – narėse įsigaliojo draudimas prekiauti vienkartinio plastiko gaminiais: plastikiniais stalo įrankiais, lėkštėmis, gėrimų šiaudeliais bei maišikliais, ausų krapštukais, pagaliukais balionams laikyti, maisto tara iš polistireninio putplasčio bei gaminiais iš aerobiškai skaidaus plastiko.

Oficialių duomenų apie vienkartinių plastiko gaminių draudimo įgyvendinimą Lietuvoje ar kitose ES valstybėse narėse Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje apgailestauja neturinti, bet gyventojai pratinasi prie alternatyvų ir pastebi jų teikiamą naudą. 

Štai vietiniai gyventojai Ispanijai priklausančioje saloje netruko pastebėti, kad dėl draudimų sumažėjus vienkartinių plastiko gaminių gatvės ir paplūdimiai tapo švaresni. Kaip prekybininkai saloje vykdo įstatymą, prižiūri pusšimtis inspektorių.

„Plastikas yra puikus ir vertingas išradimas. Tačiau net ir geriausi išradimai, jei jie naudojami neatsakingai, gali tapti žalingi mums patiems. Taip atsitiko ir šiuo atveju. 

Daugiau nei 80 proc. šiukšlių jūrose ir vandenynuose yra plastikas. Ir dažniausia tas, kuris mums tarnauja vos keliolika minučių, o paskui šimtmečius kenkia ir planetos, ir mūsų sveikatai“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalinosi Europos komisaras V. Sinkevičius. 

Jis vylėsi, kad su vienkartinio plastiko mažinimu susiję pokyčiai ES erdvėje, kurioje gyvena apie 450 mln. piliečių, paskatins permainas visame pasaulyje.

Lietuvoje vieni prekybos tinklai prekybą draudžiamais plastiko gaminiais nutraukė anksčiau nei įsigaliojo ES direktyva, kiti laukė iki paskutinės dienos ar net po draudimo įsigaliojimo išpardavinėjo anksčiau įsigytus likučius. Įtariant, kad prekybininkai pažeidžia draudimą, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą. Jis atsakingas uždraudžiamų gaminių pateikimo rinkai kontrolę.

Jei pajutote teigiamus pokyčius, susijusius su vienkartinio plastiko gaminių draudimu, atiduokite savo balsą už šį įvykį „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose.

Iššūkis – susitvarkyti iki galo

Tūkstančius gerbėjų per keturiolika gyvavimo metų subūręs viešųjų erdvių švarinimo projektas „Darom“ – trečiasis pretendentas į „Metų įvykį 2021“. Jo vadovė Toma Buivydaitė tai vertina kaip ženklą, kad praėjusiais metais įvykę pokyčiai buvo teisingi. 

„Į darbus kibo nauja komanda, pasiūliusi ir naują ilgametės akcijos formatą: nuo atliekų surinkimo iki realaus sutvarkymo rūšiuojant ir priduodant. Tai buvo iššūkis ir dalyviams, ir savivaldybėms bei atliekų tvarkytojams. 

Išaugome iš senųjų akcijos rėmų, kai buvo tik matuojamas surinktų atliekų kiekis. Paraginome susitvarkyti iki galo – tam reikėjo drąsos. Ne visuomet yra lengva keisti nusistovėjusią tvarką. Sulaukiame ir kritikos – priimame ją kaip motyvaciją. Ar šios pastangos to vertos, parodys visuomenės balsavimas šiuose „Metų įvykio 2021“ rinkimuose“, – sako T. Buivydaitė, VšĮ „Mes darom“ vadovė.

Kryptis – regionai ir bendruomenės

Be pavasarį vykstančios akcijos ši organizacija  praėjusiais metais ėmėsi naujos aplinkosauginės iniciatyvos „Darom prie jūros“, į didžiųjų Lietuvos miestų gatves išleido šveicarų startuolio technologiją pristatantį dviratį, kuris matavo miestų švarą, o šiemet užbaigė pusantrus metus trukusį atliekų ženklinimo piktogramomis projektą. 

T. Buivydaitė apgailestauja, kad nepaisant daugybės naujų iniciatyvų ir verslo indėlio, į tvarumą vis dar žvelgiama paviršutiniškai, o projektai labiau tampa įvykiais, nei ilgalaikių pokyčių siekiančiomis iniciatyvomis. 

„Jos turi gilėti ir plėstis į regionus, kuriuose apie tai supratimo vis dar neretai trūksta. Svarbu įtraukti į šiuos procesus bendruomenes, kad jos taptų pokyčių varikliais. Tai didelis darbas, kuris reikalauja ne tik socialiai aktyvių, pilietiškų žmonių indėlio, bet ir indėlio valstybiniu lygmeniu. 

Turime daugybę strateginių tikslų, bet kai imi lyginti dokumentus, tikslai dešimtmečiais kartais taip ir lieka neįgyvendinti. Čia atsiranda niša iniciatyvoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Kiekvienas šioje ekosistemoje turime savo vaidmenį, bet turime veikti išvien“, – pabrėžė projekto „Darom“ komandos vedlė. 

Antrus metus iš eilės rengiamus „Atliekų kultūros“ apdovanojimus inicijuoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. 

Pretendentus į nominacijas penkiose kategorijose pasiūlė „Atliekų kultūros“ socialinių tinklų „Facebook“ bei „Instagram“ sekėjai. 

Lemtingas žodis atitenka portalo lrytas.lt skaitytojams. Balsavimas vyks iki balandžio 30 d.