Statybinių atliekų tvarkymas – bendra atsakomybė

Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo Aurimo Uldukio, statybinių atliekų rūšys ir jų neigiamas poveikis aplinkai skirtingi. Šalia komunalinių atliekų konteinerių ar gamtoje paliktos nepavojingos statybinės atliekos, tokios kaip betonas ar plytos, sukuria netvarką ir kenkia estetiniam vaizdui. Tuo tarpu pavojingų statybinių atliekų, pavyzdžiui, asbesto, įvairių dažų likučių ir sudėtyje naftos turinčių produktų, patekimas į aplinką gali lemti oro, dirvožemio, vandens užterštumą ir taip pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Į atliekų tvarkymo vietas atkeliavusios netinkamai rūšiuojamos namų ūkių remonto atliekos taip pat kelia pavojų atliekas rūšiuojančių darbuotojų saugumui, daro žalą atliekų surinkimo konteineriams, rūšiavimo įrenginiams ir taip brangina atliekų tvarkymo procesą.

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės, yra daug sąmoningų žmonių, kurie naudojasi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, tačiau gausu ir tokių, kurie ieškodami pigiausio būdo atliekas palieka neleistinose vietose. Didele problema išlieka ir nepakankamas statybinių įmonių rūšiavimas. „Kaip žmogus savo namuose turi rūšiuoti, taip statybininkas privalo rūšiuoti statybvietėje. Iš statybviečių atvežami atliekų konteineriai, kuriuose bendrai supiltos skirtingų rūšių atliekos, rodo, kad atliekos tvarkomos nederamai. Klaipėdos rajono sąvartyne komunalinės atliekos sudaro tik 2–3 proc. visų atliekų, nes likusioji jų dalis išrūšiuojama, perdirbama arba atiduodama energijos gamybai. Tuo tarpu labiausiai sąvartyno kalną šiuo metu augina statybinės atliekos.“

Kaip atliekas rūšiuoti nuosekliai

Pasak VAATC atstovo A. Uldukio, statybinių atliekų rūšiavimą palengvina specialistų teikiamos atliekų tvarkymo rekomendacijos. Norėdami pristatyti tinkamai išrūšiuotas po remonto darbų likusias statybines atliekas, gyventojai dar prieš darbų pradžią turėtų apgalvoti atliekų tvarkymo etapus. „Dažnai remonto darbus pradėję žmonės nesirūpina atliekų rūšiavimu ir jas visas kaupia vienoje vietoje. Tik tuomet, kai prisikaupia didelis atliekų kiekis, gyventojai susimąsto, kaip jomis reikėtų atsikratyti. Labai svarbu rūšiuojant atliekas atskirti jas pagal kilmę ir rūšį nuo pat remonto pradžios. Pavyzdžiui, atskirai vienoje vietoje kaupti plyteles, kitoje – betono likučius, o trečioje – tik šiltinimo medžiagas.”

Kai statybinių atliekų tvarkymu žmonės susirūpina per vėlai, kyla problemų ne tik jiems patiems, bet ir atliekų tvarkytojams, negalintiems jų tinkamai sutvarkyti ir perdirbti. Pasak A. Uldukio, jei žmonės rūšiuoja atsakingai ir nuosekliai, rūšiuoti ir pristatyti atliekas nėra sudėtinga: „Gyventojai pakliūva į savo pačių paspęstus spąstus, kai rūšiuodami praleidžia kurį nors atliekų tvarkymo etapą. Tuomet nežinodami, kaip susidoroti su netinkamai sutvarkytomis atliekomis, ieško ir nelegalių būdų jomis atsikratyti.“

A. Uldukis pasakoja, kad aplinkos apsauga besirūpinantys žmonės iš anksto kreipiasi į atliekų tvarkytojus su klausimais, kaip tinkamai tvarkyti remonto atliekas ir nepadaryti žalos gamtai bei aplinkinių sveikatai, o specialistai pateikia išsamius atsakymus.

Atliekos kaip antrinės žaliavos

Atkeliavusios į atliekų tvarkymo centrus, tinkamai išrūšiuotos atliekos išlaiko savo vertę ir gali būti panaudojamos kaip antrinės žaliavos. Dalis išrūšiuotų atliekų panaudojamos biokorui gaminti ir yra deginamos. Tuo tarpu iš medienos ir senų baldų gaminamos smulkintos medienos plokštės, kurios tinkamos naujų baldų gamybai. Atskirai surinktas betonas naudojamas kelių tiesimui.

VAATC atstovas A. Uldukis pasakoja ir apie statybinių atliekų likučius, kuriuos gyventojai gali rasti „DĖK‘UI“ stotelėse. Čia esantys Atskirai surūšiuotos plytelės, gipso kartono lapai ar dažai vis dar gali būti panaudojami atliekant smulkius remonto darbus namų ūkiuose.

Specialistas pastebi, kad gyventojų įpročiai pamažu keičiasi ir vis didesnė visuomenės dalis išmoksta tinkamai rūšiuoti statybines atliekas. Gyventojai ima geriau suprasti atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Tai rodo ir augantys į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles patenkančių atliekų kiekiai. „Prieš kelerius metus skaičiuodavome, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles patenka 1–2 proc. atliekų nuo viso komunalinių atliekų srauto. Dabar šis rodiklis siekia apie 10 proc. Tai reiškia, kad vejamės ir seniai rūšiavimu užsiimančias šalis bei einame teisingu keliu”.

Tad kaip veiksmingiausiai spręsti netinkamo statybinių atliekų tvarkymo problemas? KRATC atstovė Ramunė Šličienė įvardija padidintą statybinių atliekų surinkimo tarifą bei nutarimą nebepriimti į atliekų tvarkymo centrą nerūšiuotų statybinių atliekų. Specialistė taip pat pasakoja, kad KRATC įrengė ir medienos bei baldų smulkinimo aikštelę, kurioje seni baldai perdirbami ir panaudojami gaminti energiją. Pašnekovė sako, kad panašūs statybinių atliekų perdirbimo įrenginiai privačiame sektoriuje, ar pas atliekų sistemos administratorius, galėtų padėti sumažinti ir neperdirbamų statybinių atliekų problemą. Pasak R. Šličienės, tokios perdirbimo aikštelės ypač reikalingos didžiuosiuose šalies miestuose, kur vyksta daug statybos darbų. Jų poreikį turėtų įsivertinti atskiros savivaldybės.

Kaip pasirinkti atliekų vežėjus?

Nereikalingas statybines atliekas gyventojai gali pristatyti didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Kai statybinių atliekų kiekis itin didelis, pavyzdžiui, nugriovus namą, A. Uldukis rekomenduoja kreiptis į didžiuosius atliekų tvarkytojus arba pasinaudoti privačių vežėjų, turinčių teisę tvarkyti statybines atliekas, paslaugomis.

Tiesa, A. Uldukis teigia, kad rinkdamiesi tokių paslaugų tiekėjus gyventojai turi būti itin atsargūs ir įsitikinti, ar tiekėjai tikrai turi teisę tvarkyti atliekas ir ar tai atliks tinkamai. Piktnaudžiaujančios įmonės surinktas atliekas dažnai palieka neleistinose vietose, pavyzdžiui, miškuose, pievose, todėl formuojasi nelegalūs sąvartynai.

A. Uldukis pasakoja apie atvejus, kai tarp nelegaliai miške paliktų remonto atliekų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai randa atliekas vežėjams atidavusio žmogaus asmeninę informaciją nurodančius dokumentus. Tokiu būdu rastam žmogui tenka atsakyti už tai, kad neužtikrino tinkamo atliekų išvežimo. „Atsakomybė tenka ne tik nelegaliam atliekų vežėjui, bet ir jo paslaugomis pasinaudojusiam žmogui, nes už atliekų tvarkymą yra atsakingas asmuo, kuris ir buvo atliekų išvežimo iniciatorius“, – sako pašnekovas.

Specialistas rekomenduoja, kad renkantis atliekų vežėjus svarbu daugiau pasidomėti paslaugą teikiančiomis įmonėmis. Tai gyventojai gali padaryti apsilankę Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Pagal įmonių pavadinimus ir kodus gyventojai gali išsiaiškinti, ar jos užsiima atliekų išvežimo paslaugomis bei ar apskritai yra legaliai įregistravusios savo veiklą. Pasak A. Uldukio, tik įsitikinus įmonės patikimumu, galima jai perduoti tvarkyti atliekas: „Nereikėtų apsigauti siekiant sutaupyti ar pasikliauti socialiniuose tinkluose plintančia nepatvirtinta informacija, nes nelegalių vežėjų paslaugos dažnai gali atnešti didesnių nuostolių.“

Už netinkamai tvarkomas ir neleistinose vietose paliktas atliekas gyventojų laukia Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta atsakomybė ir piniginės baudos, skirtos atlyginti aplinkai padarytą žalą. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai taip pat tiria ir nelegalių atliekų vežėjų veiklą, tikrina jų kontaktinę informaciją ir stengiasi sulaikyti pilant atliekas neleistinose vietose.