2024-12-14
Atliekų kultūra
Pradėjus ruoštis gražiausioms metų šventėms, neretai darbų, užduočių ir veiklų sąrašas tampa daug ilgesnis nei mūsų turimi laiko ir energijos resursai – norime nuveikti daug, visko spėti negalime ir tai atsiliepia mūsų emocinei būklei. Kaip neperdegti ir be perteklinio vartojimo pasiruošti šventei, pataria tvarumo ekspertės – paprasti, bet sąmoningi sprendimai gali padėti susikurti jaukią ir prasmingą Kalėdų šventę.
Pasak tvarumo ambasadorės Rugilės Matusevičiūtės, žiemos šventės bene labiausiai siejamos su pertekliniu vartojimu, kurį skatina įvairūs dar gerokai iki švenčių vykdomi išpardavimai. Tai ir vidurio sezono išpardavimai, ir momentinės akcijos, ir „Juodasis penktadienis“.
„Skaičiavimai rodo, kad „Juodųjų penktadienių“ vykdomų išpardavimų metu apie 80 proc. įsigytų daiktų išmetami panaudojus juos vos kelis kartus. Tad atsispyrus išpardavimų triukšmui ir atsisakius skubotų bei impulsyvių pirkinių, Kalėdų dovanas galima rinktis sąmoningiau, jas individualizuoti, įdėti daugiau nuoširdžių emocijų“, – teigia R. Matusevičiūtė.
Tvarumo ekspertė pažymi, kad prieššventiniu laikotarpiu nemažai daliai žmonių daug įtampos kelia šventinio meniu ruošimas. To rezultatas − galiausiai stalai lūžta nuo patiekalų gausos, tačiau nemaža dalis nesuvartotų vaišių atsiduria šiukšliadėžėse. Tai gilina maisto švaistymo problemą – agentūros „Eurostat“ šių metų duomenys rodo, kad vienas europietis vidutiniškai išmeta apie 142 kg maisto atliekų per metus, o vienam lietuviui tenka apie 70 kg maisto atliekų.
„Renkantis vietinius, sezoninius ir vegetariškus produktus, galima prisidėti prie mažesnio ekologinio pėdsako, kurį paliekame po žiemos švenčių. O nepavykus patiems suvartoti paruošto maisto per šventes, rekomenduočiau likučiais pasidalinti su artimaisiais. Be to, gyvenantiems Vilniuje vertėtų pasinaudoti Bendruomenės šaldytuvu, esančiu Sapiegų parke – čia norintys gali palikti perteklinį, tačiau dar tinkamą vartoti maistą, o jo stokojantys jį pasiimti“, – pataria R. Matusevičiūtė.
Šventiniu laikotarpiu taip pat didelę naujų pirkinių dalį sudaro dovanos. Tačiau 2023 m. tarptautinės nevyriausybinių organizacijų konfederacijos „Oxfam“ atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Didžiojoje Britanijoje žmonės gauna 1–4 dovanas, kurių nenorėjo. Dažniausiai jos lieka gulėti spintose taip ir nepanaudotos.
Kaip teigia „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė Milda Degutienė, dėl šios priežasties svarbu dovanas rinkti atsakingai ir sąmoningai, prieš tai išsiaiškinant, ko artimajam tikrai reikia: „Dažnai žmonės susižavi šventiniais įpakavimais ir perka net nepasižiūrėję, kas jų viduje. Nors po eglute atrodo gražiai, tokios nuasmenintos dovanos nesuteikia šilumos, kurią galėtumėte „įpakuoti“ pagaminę rankų darbo džemą ar iškepę imbierinių sausainių. Taip ne tik sutaupytumėte laiko, bet ir šventes sutiktumėte aplinkai draugiškesniu būdu.“
Šventinės dekoracijos – dar vienas emocijas keliantis, bet išties nebūtinas pirkinys. Pasirinkus eglutę puošti rankų darbo žaisliukais vietoje naujų, taip sumažinamas gamtos išteklių eikvojimas bei kuriamos kasmetinės šeimos tradicijos.
„Dovanų pakavimo maišeliai – dar vienas nereikalingas pirkinys, kurio galite lengvai išvengti naudodami turimą tekstilę, kartoną ar popierių. Išpiešus ar pridėjus eglės šakelę dovana atrodys stilingai, be to, tokiu būdu prisidėsite prie plastiko ir kitų sunkiai perdirbamų medžiagų vartojimo mažinimo“, – pažymi M. Degutienė.
Tvarumo ekspertės primena pagrindinius principus, padėsiančius šventes sutikti su mažiau perteklinio vartojimo ir tausojant aplinką:
Šaltinis – „Lietuvos draudimas“