2025-01-09
Atliekų kultūra
2025 m. pasitikome su dar viena naujove: įsigaliojo reikalavimas, kad savivaldybės įpareigotos gyventojams suteikti galimybę rūšiuoti tekstilės atliekas ir įrengti specialius konteinerius, įrenginius, kitas tam pritaikytas priemones, skirtas šioms atliekoms.
Lietuvoje sukurtas tekstilės atliekų rūšiavimo tinklas toliau plečiamas. Gyventojams jau įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, o šis skaičius artimiausiais metais augs. Aplinkos ministerija kviečia gyventojus atsakingai rūšiuoti tekstilės atliekas ir naudotis sukurta sistema, kuri padeda sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį bei prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų.
„Tekstilės atliekų rūšiavimo infrastruktūra – svarbus žingsnis aplinkosaugos srityje. Tai ne tik padeda efektyviau tvarkyti atliekas, bet ir skatina tvarų išteklių naudojimą. Kviečiame gyventojus aktyviai naudotis šia galimybe ir užtikrinti, kad tekstilės atliekos būtų rūšiuojamos tinkamai“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
Aplinkos ministro patvirtintuose Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose numatyta, kad vietos tekstilės atliekų konteineriams savivaldybių sprendimu turi būti parenkamos prie prekybos vietų, degalinių, sodų bendrijų, greta antrinių žaliavų konteinerių statymo vietų ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose. Turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas tekstilės atliekų konteineris 1000 gyventojų miestų seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose. Tankiai apgyvendintose miesto seniūnijose ar miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, gali būti įrengtas vienas tekstilės atliekų konteineris 2000 gyventojų, užtikrinant dažnesnį tekstilės atliekų surinkimą.
Purvinos ir šlapios tekstilės atliekos į rūšiuojamos tekstilės atliekų surinkimo priemones metamos sandariai supakuotos į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę.
Tepaluotos, cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekomis, surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus ir priimant šias atliekas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Gyventojai turi būti informuojami apie šias paslaugas per savivaldybės, atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus bei atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjo interneto svetaines. Jose turi būti skelbiama aiški informacija apie tinkamą buityje susidarančių atliekų rūšiavimą, iliustruota piktogramomis, išvardytos savivaldybėje teikiamos atliekų surinkimo paslaugos ir atliekų priėmimo vietos bei nurodyta jų kontaktinė informacija, darbo laikas ir kita aktuali informacija.
Svarbu žinoti, kad už tekstilės atliekų nerūšiavimą gresia baudos. Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas nuo 30 iki 140 eurų, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 140 iki 600 eurų.
ES kasmet susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, iš jų drabužiai ir avalynė sudaro net 5,2 mln. tonų. Lietuvoje 2023 metais atskirai surinkta apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Daugiau kaip 60 proc. šių atliekų buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, o netinkama tekstilė sudeginama ar šalinama sąvartynuose.
Šiuo metu Lietuvoje tekstilės perdirbimo pajėgumai yra riboti – tik kelios įmonės perdirba tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius, tokius kaip šluostės ar neaustinės medžiagos. Naujų gaminių kūrimui tekstilės liekanos naudojamos tik mokyklose, darželiuose ar kūrybinėse dirbtuvėse.
„Aplinkos ministerija ketina ir toliau aktyviai prisidėti prie tekstilės atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, skirdama prioritetą perdirbimo pajėgumų plėtrai bei pakartotinio naudojimo skatinimui. Planuojama plėsti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, socialinio verslo atstovais bei privačiu sektoriumi, siekiant kurti inovatyvius tekstilės atliekų tvarkymo sprendimus“, – apibendrina V. Slavinskienė.
2025 metais ministerija numato investuoti 10,2 mln. eurų tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti. Tikimasi, kad šios investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų.
Taip pat, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, numatoma įgyvendinti gamintojo atsakomybės principu pagrįstas tekstilės atliekų tvarkymo sistemas. Bus skatinamas tekstilės tvarkytojų, socialinio verslo, labdaros ir paramos organizacijų bendradarbiavimas bei plėtojama gera praktika, kai drabužių parduotuvės priima tekstilės atliekas.
Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija